Lankytojams ketinama atverti Kėdainių minaretą. Pastaruoju metu pastatas buvo virtęs balandžių perimviete. Liepą planuota pradėti vidaus remonto darbus. Lėšos numatytos ir išorei tvarkyti.
Kėdainių dvaro minareto durys – su spyna. Rakinti pradėta, kai kelis kartus į pastatą buvo įsibrovę vandalai. Nuo jų apsisaugojus, viduje lizdus pastaruoju metu buvo susisukę balandžiai.
„Ant grindų visų laiptų perimetru, iki pat bokšto viršaus buvo pilna balandžių išmatų. Teko samdytis valymo įmones iškuopti visa tai, dezinfekuoti patalpas nuo kenkėjų“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas Edgaras Jasenka.
Minaretas yra 25 metrų aukščio, į bokštą veda 78 laipteliai. Kad balandžiai daugiau į vidų nebelįstų viršuje lango ertmė uždengta tinklu.
Jau liepą čia laukiama statybininkų. Minaretą sumanyta atverti visuomenei. Kėdainių savivaldybė vidaus patalpų tvarkybos darbams skyrė per 50 tūkst. eurų.
„Šiek tiek yra pažeistos sienos, tinkas, bandysime užsandarinę duris, sutvarkyti visą tinką – nuardyti atšokusį, dažyti iki viršaus“, – planuoja E. Jasenka.
Ketinama sumontuoti langus, duris, įrengti apšvietimą, porankius, kad į bokšto viršūnę užlipę lankytojai saugiai jaustųsi.
Lėšos iš savivaldybės ir paveldotvarkos programos numatytos ir pastato išorės darbams. Ieškoma rangovo. Konkursas skelbiamas jau antrą kartą.
„Objektas nėra didelis ir rangovai mieliau renkasi didelius objektus, kuriuos finansiškai jiems apsimoka labiau tvarkyti“, – konstatuoja E. Jasenka.
Minaretas – kultūros paveldo objektas, pastatytas 1880 metais. Tai yra pats seniausias minaretas Lietuvoje. Jį kartu su mečete Kėdainiuose pastatė generolas Eduardas Totlebenas. Istoriniais duomenimis, minaretas religinei paskirčiai nebuvo naudojamas.
„Dvaro savininko buvo kariauta Rusijos-Turkijos kare ir jis kaip savo atminimui pasistatė dekoratyvinį elementą Kėdainių dvaro teritorijoje. Jis neatliko tos funkcijos, kuri šiandien yra atliekama Kauno mečetėje“, – teigia Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė.
Musulmonų bendruomenė net neabejoja, kad minaretas taps traukos centru. Siūlo svarstyti, ar nevertėtų šalia įkurti ir nedidelio muziejaus.
„Vienintelis būtent osmanų tipo <...> mūrinis minaretas. Čia yra mūsų visų – lietuvių ir musulmonų lietuvių – bendra istorija, kurią mes turim išsaugoti“, – pabrėžia Lietuvos muftijus Aleksandras Beganskas.
Musulmonų bendruomenės pagalbos jau paprašyta siekiant atkurti ant fasado buvusią arabiškų rašmenų plokštę. Kur dingęs plokštės originalas – neaišku.
Parengtas projektas ir aplinkos tvarkymo darbams. Planuojama, kad į minaretą lankytojai galės užlipti kitų metų pradžioje.
