Jei kada eisite Kauno centre esančia Putvinskio gatve, atkreipkite dėmesį į tarpukario pastatų duris. Gidas Jonas Oškinis sako – jos, kurtos garsių Lietuvos architektų ir gamintos puikių meistrų, yra tikri meno kūriniai.
Gidas J. Oškinis susitikti pasiūlo prie Lietuvos banko Kauno rūmų – sako, ne kiekvienas pastebi, kokias gražias duris prieš maždaug šimtmetį suprojektavo architektas Mykolas Songaila.
„Songaila tada sakė, Kaune yra tik pusantro gražaus pastato, o kitus suprojektuosiu aš. Mes, lietuviai, esame truputį šiaurės italai, tai tos [durys] ir dažnai būna dekoruotos tam tikrais elementais. Aišku, įdomu, kad atvėrus duris, mes matome [jas] išlaikytas, išsaugotą įėjimą, tokį, koks buvo prieš gerus 85 metus. Tik keliuose namuose yra tokios išsaugotos durys“, – teigia pašnekovas.
Per gatvę – carinės Rusijos laikų banko pastatas, gidas rodo rusiškus motyvus ant durų.
„Kauniečiai restauruodami įrengė ir Gedimino stulpus, gal jų originaliai ir nebuvo, bet tai svarbi mūsų istorijos dalis. Juk čia veikė ministerijos, įsikūrė telegramos agentūra ELTA, net buvo valstybės tarybos išrinktas prezidentas Smetona ir čia, už šitų durų, davė priesaiką“, – pasakoja gidas.
„Putvinskio gatvė 72, taip pat matome architekto Broniaus Elsbergo projektą, toks romantinis tuo metu, lyg vaizduojantis transatlantinio lainerio kajutės duris ir kai kurie elementai kaip apkaustymas, rankena išsaugoti“, – toliau kalba J. Oškinis.
Kai kurių namų įėjimai čia, Vlado Putvinskio gatvėje, tikri meno kūriniai, sako J. Oškinis, atvedęs prie Antano Gravgroko namo.
„Čia esančius bareljefus sukūrė pats Laisvės skulptūros autorius Juozas Zikaras ir irgi jo bareljefas „Arklių sutramdytojas“. Pačios durys irgi, čia menotyrininkė, dailėtyrininkė Didžkalnytė parodė, kad įvesti ąžuolo elementai yra neatsitiktiniai – tai irgi atspindi tuometinį siekį kurti ne tik modernizmą, bet ir tautinį stilių išlaikyti“, – tvirtina jis.
Gidas pasakoja, daugelis tarpukario durų ąžuolinės, archyve radęs brėžinių, kuriuose namo savininkas išbraukęs kokį gražų durų elementą, tačiau realybėje jis yra. Matyt, architektams vis tik pavykdavo įkalbėti užsakovus skirti daugiau lėšų durų dekorui. Tarpukariu architektai projektuodavo ir duris, langus, o kai kurie – ir interjerą, parinkdavo baldus.
„Kaune veikė ne viena firma, kuri darė tokias duris, pavyzdžiui, garsusis Petrikio baldų fabrikas, įsikūręs Vilijampolėje, teikė kauniečiams duris, langų rėmus, kurie pasirodė visai ilgaamžiai“, – atskleidžia pašnekovas.
Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namų durų autorius – architektas Vytautas Landsbergis Žemkalnis. J. Oškinis atkreipia dėmesį į bangų motyvus ant durų ir langų rėmų.
„Kaip galima pajuokauti, A. Žmuidzinavičius mėgo tapyti jūrą, mėgo ilsėtis prie jūros, tai jam architektas sukūrė truputį jūros ir čia, Putvinskio gatvėje“, – šypsosi J. Oškinis.
Dar vienos įspūdingos durys – advokato Kazimiero Škėmos penkiaaukštyje, pastatytame 1933 metais.
„Irgi įeinantis į mūsų dabar UNESCO Pasaulio paveldo klasiką, tai yra pasiturinčio advokato namas, matosi, architektas Elsbergas ir tokį geometrizuotą įėjimą sukūrė, nebūtinai tos visos durys buvo tų transatlantinių formų, čia išnaudota, kad kuo daugiau šviesos patektų į vidų, galima pastebėti, labai gražiai įkomponuota pašto dėžutė, kažkada įėjęs tarpukarinis laiškininkas įmesdavo savininkui laišką“, – pasakoja gidas.
Su juo toliau keliaujame į buvusią Vatikano atstovybę, dabar čia – Kauno menininkų namai. Į vidų pakvietęs gidas rodo, kaip pats sako, stebuklą – retas, lenktas duris.
„Šis užsakymas Vytauto Landsbergio Žemkalnio buvo išpildytas mažiausiai 4–5 kartus Lietuvoje, tai, matyt, surado kokį gerą meistrą“, – pastebi J. Oškinis.
Einant Putvinskio gatve, gidas pasuka į retai lankomus kiemus – rodo ant restauruotų durų paliktus buvusio namo savininko inicialus ir datą – 1936-ieji.
„Kai kurios detalės išsaugotos, aš kažkaip įtariu, kad labai gražus yra ir stiklo gaubtas, jos kartu su durimis sudaro visą visumą, kuo mes, kauniečiai, turėtume didžiuotis. Ne tik pačia pastato forma, bet ir tos detalės būna autentiškos“, – pabrėžia pašnekovas.
Ekskursiją apie duris sumanęs J. Oškinis sako, ne visada pastatų savininkai vertina tarpukario duris. Jos ne tik puošia namą, bet ir pakelia jo vertę.
„Na, o durys, deja, gražios formos, bet plastmasinės“, – vienas jų aptaria gidas.
Tačiau gražių pavyzdžių netrūksta – namo gyventojų ir organizacijos „Gražinkime Kauną“ iniciatyva buvo atkurtos vienos pušinės, anksčiau buvusios juodos durys.
„Mes kai pradėjome duris restauruoti, [vienas] langas buvo išdaužtas, čia buvo toks sujungimas. Ir mes su kolegomis juokavome, kiek savaičių laikys tas stiklas. Bet iš tikrųjų labai džiaugiamės, kad keičiasi kauniečių kultūra, supratimas, ir jau gerus septynerius metus, septynias vasaras veikia šitos durys“, – atskleidžia J. Oškinis.
Tai – tik dalis pasakojimo apie gražiausias duris Kauno centre ir Žaliakalnyje. Gidas J. Oškinis sako, smagiausia, kad po šios ekskursijos žmonės pradeda vertinti tarpukario duris ir jų grožį.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
