„Birželis, vasaros pradžia“ – sako vieno iš legendinių Raimondo Vabalo filmų pavadinimas. Ta pasiilgta vasaros pradžia norisi tikėti. Norisi tikėti, kad laikas nebus sustojęs, o kasdienybė nebus snūduriuojanti. Birželis visada ateina su pažadu, kad dabar jau viskas bus kitaip, bus vasara.
Vieną gražiausių eilėraščių apie birželį poetas Jamesas Russellas Lowellas pradeda klausimu: „O kas yra taip reta kaip birželio diena?“ (Atleiskit už diletantišką vertimą). Šiandien jam atsakyčiau, kad ne tik reta, bet ir niekada nebūna taip, jog kultūra neturėtų ką pasiūlyti. Taip ir šį birželį Lietuvos miestai ir miesteliai sužydės kultūra.
Keletas rekomendacijų jums pasitikti vasarą kultūriškai!
Išlydėtuvės ir pasitiktuvės Šiauliuose
Turbūt nesuklysiu sakydama, kad Šiauliai šiais metais Rimanto (tiek Kmitos, tiek „Pietinia kronikas“ veikėjo) dėka – dėmesio centre. Susipažinę su istoriniu Pietiniu rajonu Šiauliuose galite atrasti ir puikią teatrinę kultūrą. Ne paslaptis, kad birželį dauguma teatrų atsisveikina iki rudens sezono, tad kodėl to nepadaryti Šiauliuose? Ypač kai ten vyksta festivalis „Teatrodromas“.
Birželio 5–17 dienomis Šiaulių miestas taps viena didele scenos aikštele, o festivalis kviečia atrasti kitokį teatrą. Šių metų festivalio tema – ryšys, tolerancija, įvairovė. Lankytojų lauks ne tik tokie pripažinti scenos meno kūriniai kaip „Diletantas“ („Kosmos theatre“), „Šventė“ (OKT), „Avinai“ („No Shoes“), „Pakeliui“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras), bet ir premjeros, pavyzdžiui, „Šok, Edita, šok“, kurio nepraleisti turėtų „Pietinia kronikas“ gerbėjai.
P. S. Ypatingas šių metų akcentas – bendruomenės šokio projektas „Insane“, kurio metu Šeiko šokio teatro šokėjai sieks suburti skirtingo amžiaus ir patirties šiauliečius. Spektaklis bus pristatytas birželio 15 d.
Meniška Palanga
Vieni į Palangą važiuoja atostogauti, kiti mėgsta apsilankyti Birutės parke ir Palangos gintaro muziejuje, o paskutinę birželio savaitę čia turėtų traukti visi Lietuvos meno gerbėjai. Čia birželio 25–29 dienomis vyks pirmasis „Palangos meno savaitgalis“.
Penkias dienas ir naktis žiūrovai ir kūrėjai bus kviečiami patirti miestą per parodas, muziką, performansus, šokį, skaitymus ir susitikimus. Meninės programos lauks išskirtinėse Palangos vietose – modernistinėje viloje „Auska“, Antano Mončio meno muziejuje, Palangos vasaros skaitykloje ir kitur.
O istoriniame duonos fabrike veiks alternatyvi meno mugė „Komisas“. Prasidėjęs kaip paralelinė mugė šiuolaikinio meno mugei „ArtVilnius“, „Komisas“ šį kartą iš Vilniaus persikels į Palangą. Nekantrauju jį išvysti, nes vilnietiškas Roberto Narkaus „Komisas“ – itin puikus.
Puiki ir Palangos meno savaitgalio programa, kurią kuruoja Tautvydas Urbelis, Milda Dainovskytė, Šarūnas Šimaitis, Robertas Narkus, Emilija Filipenkovaitė. Palangiškių ir miesto svečių laukia galimybė pažinti tokių kūrėjų kaip Morta Jonynaitė, Žilvinas Landzbergas, Gailė Griciūtė, Benediktas Marija Žukas ir kitų darbus.
Malonumas ir modernizmas Vilniuje
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniuose – daug puikių parodų, tačiau šį kartą norėčiau atkreipti dėmesį į dvi iš jų.
Birželis visada ateina su pažadu, kad dabar jau viskas bus kitaip.
Radvilų rūmų dailės muziejuje iki pat rugsėjo 28 d. veiks menininkės Janinos Sabaliauskaitės fotografijų paroda, kurią kuruoja Monika Kalinauskaitė. Parodos centre – malonumas, kūniškumas, meilė sau ir kitam, patiriama ir išreiškiama su įvairiomis negaliomis gyvenančių žmonių.
J. Sabaliauskaitės kūryba – intymi, atvira ir jautri, o subtilumuose skleidžiasi gaivališka estetika. „Malonume“ – ne tik seksualumo tema, bet ir kitas dažnai visuomenės šešėlyje atsiduriantis reiškinys – negalia. „Malonumas“ kviečia patirti įsiklausymo, pažinimo malonumą.
Kita paroda kviečia užsukti į Taikomosios dailės ir dizaino muziejų, čia iki rugsėjo 14 d. veikia dr. Ramutės Rachlevičiūtės kuruojama paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“, skirta 120-osioms dailininko gimimo metinėms. S. Ušinsko kūryboje – nuo tapybos, vitražo iki marionečių ir animacijos, tai – tikras meno grandas, „žmogus orkestras“.
Apie S. Ušinską sužinojau dėl „Storulio sapno“, o išsami paroda apie šį Lietuvos kultūros „ledkalnį“ suteikia galimybę pažinti šios nepaprastos asmenybės kūrybą. Beje, šio vieno svarbiausių 20 a. kūrėjo darbai buvo apdovanoti svarbiose parodose Paryžiuje ir Niujorke. Šiandien pažinti jį galime Vilniuje.
Kino grandai
Kad jau rekomendacijų tekstą pradėjau filmo citata, privalau atkreipti dėmesį ir į patį kūrinį „Birželis, vasaros pradžia“. 1969 m. pasirodęs Raimondo Vabalo filmas – vienas reikšmingiausių 7-ojo dešimtmečio kūrinių, kuriame – provincijos kasdienybė, sąstingis ir vilčių žlugimas. Filmo scenarijaus autoriai – R. Vabalas ir Icchokas Meras – pasakoja apie tuometinę klampią dabartį ir nuovargį.
Nenuostabu, kad tuometinė valdžia filmą peikė, tačiau Lietuvos žiūrovai jį pamėgo ir suprato dėl visiems pažįstamos tikrovės vaizdavimo, kaip pažymi kino kritikė Rasa Paukštytė.
Sakysit, o tai kuo jis svarbus šiandien? Šiandien tai galimybė pažvelgti į puikią suręstą pasakojimo struktūrą, pažinti laikmetį, taip pat pamatyti visus Lietuvos kino grandus ekrane. Vaidmenis čia kuria Vytautas Tomkus, Elvyra Žebertavičiūtė, Juozas Budraitis, Algimantas Masiulis, Gediminas Karka ir kiti. Filmą rasite LRT EPIKOJE.
Lai jūsų birželis niekada nebūna toks.
Skambesiai tarp rūmų ir dvaro
Muzikinė Lietuvos scena žydi žiemą vasarą, tad kai bijau kažką praleisti ir nenoriu pasimesti, visada kliaujuosi muzikos kritikės, LRT KLASIKOS vyresniosios redaktorės Rasos Murauskaitės-Juškienės žvilgsniu ir klausa.
Šį kartą ji atkreipė dėmesį į du koncertus rūmuose ir dvare.
Muzikinė Lietuvos scena žydi žiemą vasarą.
Birželio 15 d. muzikinis srautas kvies į Paliesiaus dvarą, čia įvyks pianistės Julijos Bagdonavičiūtės debiutinio albumo „Srautas“ pristatymas. Viena talentingiausių šių dienų pianisčių nutarė pažvelgti į Lietuvos muzikos informacijos centro archyvą ir kitaip prakalbinti vienuolikos kompozitorių kūrybą. J. Bagdonavičiūtės „Sraute“ tekės Žibuoklės Martinaitytės, Vidmanto Bartulio, Justės Janulytės ir kitų pripažintų kūrėjų skambesiai.
O po poros dienų, birželio 17 d., srautas mus nuneš į Sapiegų rūmus, kuriuose įvyks dvigubas styginių kvarteto „Chordos“ ir fleitų trio „Fleitų 3“ koncertas. Tarp rūmų sienų skambės šiuolaikinių kūrėjų Arturo Bumšteino, Liepos Vozgirdaitės, Antono Schukau, Antono Lukoszevieze, Alberto Navicko kūriniai. O žiūrovai vieno vakaro metu patirs dvi savitas menines apraiškas, savitus priėjimus ir neabejotinai ypatingus sąskambius.
Cinamoniniai skaitiniai
Esu prasta kepėja, bet tikiu, kad kada nors pavyks iškildinti tas cinamonines bandeles, tačiau knygas skaitau greitai, kartais net nepastebiu, kaip „praryju“, tik ne šį kartą.
Lenkų rašytojo Bruno Schulzo knygą „Cinamoninės krautuvės“ (iš lenkų kalbos vertė Leonija Malakauskienė, išleido „Baltos lankos“) artima bičiulė padovanojo prieš aštuonerius metus. Aštuonerius metus knyga drauge su manimi keliavo iš vienos šalies į kitą, iš vienų namų į kitus, iki dabar. Šį pavasarį nusprendžiau tiesiog imti ir skaityti knygas iš asmeninės bibliotekos ir supratau, kad laikas nerti į „Cinamonines krautuves“.
Nepamenu, kada patyriau tokį sakinių struktūrų lengvumą, minčių grožį ir kuriamo pasaulio stebuklą. Tai knyga, kurios negali skaityti greitai, nes užplūstančiu grožio saldumu norisi mėgautis kaip įmanoma ilgiau. Tad ir rekomenduoju, nors tik įpusėjusi.
Bruno Schulzo kūriniai laikomi pasaulinės literatūros šedevrais, tačiau jų išliko itin mažai. Rašytojas gimė 1892 m. Drohobyče, 1938 m. Lenkijos literatūros akademija jam skyrė „Aukso laurus“, o 1942 m. jis žuvo nuo gestapininko kulkos.
Man šis autorius buvo atradimas, tikiu, kad tokia esu ne viena, tad kviečiu pažinti šį nepaprastą, gerokai per anksti pasaulį palikusį žodžio meistrą ir jo „Cinamonines krautuves“.
Kultūringi naktinėjimai
Tikiu, kad pristatinėti praėjusiais metais pilnametystės (!) sulaukusio kultūros festivalio „Kultūros naktis“ nereikia. Kaip ir kasmet, atėjus birželiui meno mylėtojai ir gerbėjai kaupia jėgas išskirtinei, kultūros pilnai nakčiai Vilniuje. Šiais metais nakties organizatoriai pakvies „naršyti tamsoje“.
Programoje daugiau nei 100 muzikos, teatro, vizualiųjų ir tarpdisciplininių meno renginių, tad susidėlioti savo nakties planą raginu iš anksto, o aš norėčiau atkreipti dėmesį į keletą renginių.
Būdama ištikima grigališkųjų giesmių mylėtoja, kviečiu jas mylinčius, o labiausiai – dar nepažinusius, atkreipti dėmesį į grigališkųjų giesmių koncertą „Skambanti tyla: Viduramžių garsovaizdis“ Šv. Ignoto bažnyčioje. Operos fantomo siūlau paieškoti ekskursijoje po Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro užkulisius.
Pasitikrinti žinias kvies protmūšis Konstituciniame Teisme, o „Kablyje“ lauks išskirtinis Čilės teatro kompanijos „Maraña“ tarpdisciplininis jutiminis spektaklis „Organizmas“.
Tai – tik keletas „Kultūros nakties“ renginių, susipažinti su visa įspūdinga programa galite paspaudę čia.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
