Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslai, pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo „Katekizmas“ ir Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas yra turbūt svarbiausios Lietuvos kultūros relikvijos, tačiau vis dar neaišku, kas ir kaip jas gelbės karo ar didelio masto grėsmės atveju.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.
Formaliai Lietuva yra parengusi kultūros vertybių evakuacijos planą ir prioritetinį eksponatų sąrašą, tačiau praktiškai, kaip paaiškėjo, šių neįkainojamų vertybių transportavimo ir apsaugos klausimai nėra iki galo išspręsti.
Muziejai savarankiškai ruošiasi skubiai evakuacijai, treniruojasi ir rengia planus, tačiau neturi jokių garantijų, kad jiems bus suteikta valstybės parama.
„Net jei muziejai yra pasirengę, panašu, kad tarp atsakingų institucijų vis dar nėra sutarimo, pasigirsta nuogąstavimų, kad problema ne iki galo išspręsta, ir kyla klausimas, ar itin sudėtingoje situacijoje viskas suveiks taip, kaip turėtų“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas.
Ukraina: „Niekas nenorėjo prisiimti atsakomybės“
Šie klausimai tapo aktualūs Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą. Per trejus jo metus Ukrainoje buvo sunaikinta daugiau kaip 1 400 kultūros paveldo objektų – tokius duomenis surinko Ukrainos kultūros ministerija. Tarp sunaikintų vertybių yra 149 religiniai pastatai, 249 istorijos ir meno paminklai, 33 muziejai, 18 bibliotekų. Tai ne tik pastatai – tai istorijos, meno ir tapatybės liudijimai.
Kaip LRT.lt sakė Černihivo dailės muziejaus direktorius Jurijus Tkačas, prasidėjus karui Ukrainoje, dauguma muziejų nebuvo pasiruošę blogiausiam scenarijui – kolekcijų evakuacijai. Nors egzistavo reglamentai ir instrukcijos, realūs veiksmai ekstremalios situacijos atveju buvo veikiau teoriniai.
„Teoriškai turėjome instrukcijas. Buvo valstybės lygmens taisyklės, ką daryti. Bet praktiškai tai nebuvo įgyvendinta“, – sako J. Tkačas.
Nuo 2014 m. Ukrainos rytuose vyksta karas, galėjęs tapti įspėjamuoju signalu. Kai kurie Luhansko ir Donecko sričių muziejai iš dalies evakavo savo kolekcijas, tačiau net ir po to nebuvo sukurta visavertė evakuacijos sistema.
„Pažįstu žmonių, kolegų, kurie buvo evakuoti. Bet tai buvo veikiau patys darbuotojai, o ne muziejų fondai. Muziejai paprasčiausiai neturėjo laiko išvežti kolekcijų. Galbūt kai ką pavyko išgelbėti, bet vertinant apskritai – ne“, – prisimena jis.
Pasak J. Tkačo, Ukrainos muziejų sektorius yra nepakankamai finansuojamas, ypač jei kalbame ne apie sostinę ar didžiausias nacionalines institucijas. Už šalies muziejinių vertybių evakuacijos klausimus atsakinga Kultūros ministerija, tačiau, pašnekovo teigimu, prieš prasidedant karui ir jo pradžioje nebuvo aiškaus plano, kur evakuoti vertybes.
Muziejaus vadovas sako, kad dėl politinės valios ir aiškaus valstybės sprendimo stokos kultūros vertybių evakuacija Ukrainoje nebuvo vykdoma iš anksto.
„Man atrodo, kad tiesiog nebuvo sprendimo. Net ne politinės valios, o paprasto vadybinio sprendimo. Niekas iš valstybės lygmens kultūros vadovybės nenorėjo prisiimti atsakomybės“, – sako J. Tkačas.
Lietuvos kultūros ministerija: planas yra
Kalbant apie Lietuvą, dar 2024 m. Seimo Kultūros komiteto uždarajame posėdyje buvo pristatytas kultūros vertybių evakuacijos karo atveju planas, išbandytas rugsėjo mėnesį vykusiose pratybose.
Kaip paaiškino Kultūros ministerijos patarėjas Valdas Krulikauskas, būtent Kultūros ministerija yra atsakinga už vertingiausių kultūros objektų nustatymą ir apsaugą mobilizacijos metu.
„Kultūros ministerija atminties institucijoms yra parengusi kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių muziejuose, bibliotekose ir archyvuose, apsaugos ir evakavimo tvarkos aprašą, pagal kurį atminties institucijos prioriteto tvarka įsivertina vertingiausias kilnojamąsias kultūros vertybes į sąlyginius „Deimantinį“, „Auksinį“ ir kt. sąrašus ir nusimato „Deimantinio“ sąrašo vertybėms evakuoti iš nuolatinės saugojimo vietos į laikiną reikalingas pakavimo priemones, žmonių ir transporto poreikį“, – interviu LRT.lt pabrėžė V. Krulikauskas.
Kiekviena įstaiga turi savarankiškai įvertinti savo rinkinius ir sudaryti prioritetinius sąrašus – „Deimantinį“, „Auksinį“ ir t. t. „Deimantiniame“ sąraše rikiuojasi ypač vertingi nacionalinės reikšmės objektai, pavyzdžiui, Kovo 11-osios Aktas, M. Mažvydo „Katekizmas“, M. K. Čiurlionio, Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslai ir kitos kultūros vertybės. Šie eksponatai turi būti evakuoti pirmiausia. Tam keliami labai konkretūs reikalavimai, koks turi būti įpakavimas, personalas, transportas.
„Be to, atminties institucijos turi nusimatyti saugias patalpas savo įstaigose, kur būtų saugomos „Auksinio“ sąrašo ir kitos vertybės, kurios nebūtų evakuojamos“, – pažymi V. Krulikauskas.
2024 m. rugsėjį, vykdydama mobilizacines pratybas „Vyčio skliautas 2024“, Kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi ir Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi atliko kultūros vertybių apsaugos veiksmus.
Gelūnas: niekas neatvyko paimti eksponatų
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekciją sudaro apie 260 000 eksponatų, įskaitant istorinį ir šiuolaikinį meną, retus gintaro pavyzdžius ir juvelyrinius dirbinius. Muziejus turi vienuolika padalinių, esančių Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje.
Jo direktorius A. Gelūnas sako, kad iškilus grėsmei muziejus yra pasirengęs skubiai surinkti ir supakuoti vertingiausius eksponatus. Anot jo, į „Deimantinį“ sąrašą patenka reti M. K. Čiurlionio, P. Smuglevičiaus, Jono Rustemo ir Kanuto Rusecko kūriniai, 17–19 a. Vakarų Europos tapyba, taip pat vertingi 20 a. Lietuvos dailininkų darbai. Iš viso – apie 3 tūkst. eksponatų.
„Palyginti su visa muziejaus kolekcija, kurią sudaro 260 000 eksponatų, tai labai maža dalis. Tačiau net ir ši atranka buvo nepaprastai sudėtinga – juk kiekvienas eksponatas yra savaip vertingas, – paaiškino muziejaus vadovas. – Visi vaikai yra mylimi, sunku išrinkti vieną, kuris yra „deimantas“, o kitus palikti „auksinius“.
Tačiau, pasak jo, dar neišspręstas klausimas, kas konkrečiai bus atsakingas už šių vertybių evakuaciją ir nugabenimą į saugią vietą.
„Kiekvienas muziejus yra suformavęs savo „Deimantų fondą“ – vertingiausių eksponatų sąrašą, – sako A. Gelūnas. – Jis derinamas su Kultūros ministerija, o, iškilus grėsmei, pavyzdžiui, gavus informacijos apie galimus sprogimus ar artėjančią priešo kariuomenę, šie eksponatai turi būti skubiai surinkti, supakuoti į specialias dėžes ir perkelti į iš anksto sutartą vietą.“
Pasak direktoriaus, toks algoritmas egzistuoja ir jau buvo išbandytas per praėjusį rudenį vykusias pratybas. A. Gelūnas pabrėžia, kad muziejai apskritai yra pajėgūs įvykdyti savo plano dalį: „Visą „Deimantų fondą“ galime surinkti per pusdienį. Jau turime patirties, esame apmokyti ir žinome, kaip veikti greitai. Tai netruks savaičių – viską padarysime žaibiškai, svarbiausia, kad būtų pakankamai darbuotojų.“
Kiekvienas muziejus yra suformavęs savo „Deimantų fondą“ – vertingiausių eksponatų sąrašą.
A. Gelūnas
Tačiau tuo užtikrintumas ir baigiasi. Muziejaus vadovui iki galo neaišku, kas atsakingas už tolesnį transportavimą: Nacionalinis krizių valdymo centras, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija?
„Per pratybas kūriniai taip ir nebuvo paimti, nė viena iš atsakingų tarnybų taip ir neatvyko pasiimti eksponatų. Ir tai kelia susirūpinimą“, – sako A. Gelūnas.
Muziejaus vadovas pažymėjo, kad, laiku įspėjus apie artėjančią grėsmę, galima spėti išsaugoti kultūros vertybes, tačiau kyla klausimas, ar atsakingos valstybės institucijos yra pasirengusios veikti reikiamu greičiu. „Panašu, kad tarp atsakingų institucijų vis dar nėra sutarimo ir kad problema ne iki galo išspręsta, ir kyla klausimas, ar itin sudėtingoje situacijoje viskas suveiks taip, kaip turėtų“, – sako jis.
„Žinoma, svarbiausia yra žmonių sveikata ir gyvybė. Taip pat strateginiai objektai – energetika, elektrinės, o ir vaikų darželiai, ligoninės karo atveju yra labai svarbūs. Bet žinote, praradus kultūrines vertybes... tą patį M. K. Čiurlionį, „Pjovėją“ ir daugelį kitų kūrinių... tokiu atveju visuomenė tiesiog sužlunga, nes neturi į ką atsiremti“, – reziumuoja A. Gelūnas.
Kaune įsikūrusio M. K. Čiurlionio muziejaus, kuriame saugoma gausi lietuvių dailininko paveikslų kolekcija, atstovai LRT.lt patikino, kad įstaiga yra parengusi patvirtintą veiksmų planą karo ar nepaprastosios padėties atveju.
Plane numatyta ir evakuacija, ir specialios priemonės eksponatams išsaugoti. Tačiau, motyvuodama informacijos konfidencialumu, muziejaus vadovė neatskleidžia vertingiausių eksponatų apsaugos strategijos detalių.
MO muziejus: susitarimo dėl pagalbos nėra
MO muziejus, Vilniuje įsikūręs privatus modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus, kuriame sukaupta daugiau nei 5 500 eksponatų, taip pat galvoja apie X dienos planą.
Muziejaus programos ir auditorijos vystymo vadovės Agnės Vidugirytės teigimu, įstaiga yra parengusi nenumatytų atvejų planą, kuris bus įgyvendintas kilus karui ar kokiai kitai ekstremaliai situacijai. Jame ypatingas dėmesys skiriamas kolekcijos apsaugai ir išsaugojimui.
„Svarbiausia strategija – kiek įmanoma pagal laiko aplinkybes diversifikuoti saugojimo vietas ir užtikrinti, kad kūriniai būtų laikomi kuo įvairesnėse saugiai laikyti pritaikytose vietose“, – paaiškino muziejaus atstovė.
Pasak A. Vidugirytės, darbuotojai aktyviai tobulina savo pasirengimą, rengiami vidiniai mokymai, tačiau bendradarbiavimas su vyriausybinėmis institucijomis kol kas nevyksta.
„Kadangi esame privatus muziejus, turintis privačią nacionalinės reikšmės kolekciją, aktyviai siekiame įsitraukti, organizuojame vidinius mokymus savo komandai ir nuolat ieškome bendradarbiavimo su atsakingomis institucijomis galimybių, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms būtų kuo efektyvesnis“, – sako A. Vidugirytė.
Tačiau, pasak jos, „susitarimo dėl valstybinių institucijų pagalbos kol kas nėra“.
Kas turėtų vykdyti evakuaciją?
Kultūros ministerija pripažįsta, kad meno kūrinių logistika karo atveju būtų problemiška.
„Siekiame glaudesnio bendradarbiavimo su kariuomene, tačiau kariuomenė, motyvuodama, kad mobilizacijos ar karo metu turėtų daug svarbesnių užsiėmimų, nelabai noriai su mumis kontaktuoja“, – sako ministerijos atstovas V. Krulikauskas.
Pasak jo, ministerija supranta šią poziciją ir nenori per daug apkrauti kariuomenės, tačiau pabrėžia, kad būtina bent jau užtikrinti saugų evakuacijos koridorių, kartu ji nepritaria siūlymui kolekcijų apsaugą patikėti privačioms bendrovėms.
„Seimo Kultūros komitetas taip pat mano, kad apsaugą turėtų užtikrinti tik valstybei prisiekę asmenys – kariuomenė, policija ar viešojo saugumo tarnyba“, – pažymi ministerijos patarėjas.
Jis taip pat priminė, kad karo Ukrainoje metu buvo įkurtas atskiras kultūros vertybių apsaugos padalinys – „Cultural Property Protection Unit“.
Krizių valdymo centras: tik ekspertinė pagalba?
Vidaus reikalų ministerija, atsakydama į LRT.lt paklausimą, patvirtino, kad ekstremalių situacijų, įskaitant karinius konfliktus, atvejais už kultūros paveldo apsaugą atsakinga Kultūros ministerija.
Ministerijos atsakyme pabrėžiama, kad „Kultūros ministerija yra tiesiogiai atsakinga už meno vertybių apsaugą“, tačiau taip pat nurodoma, kad Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) yra atsakingas už įvairių struktūrų veiksmų koordinavimą visoje valstybėje.
Seimo Kultūros komitetas taip pat mano, kad apsaugą turėtų užtikrinti tik valstybei prisiekę asmenys – kariuomenė, policija ar viešojo saugumo tarnyba.
V. Krulikauskas
NKVC pažymi, kad kultūros vertybių apsauga mobilizacijos ar karo atveju yra svarbiausias valstybės uždavinys. Centro teigimu, kultūros paveldo apsauga yra įtraukta į Valstybės mobilizacijos planą, tačiau jo detalės yra riboto naudojimo informacija, todėl vieši komentarai gali būti tik abstraktaus pobūdžio.
„Atsakomybė už šio uždavinio įgyvendinimą tenka Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, – į LRT.lt užklausą atsakė NKVC atstovai. – Tačiau praėjusiais metais ministerijai ir muziejams teikėme ekspertines konsultacijas, kaip pasirengti kritinėms situacijoms – koks turėtų būti veiksmų algoritmas ir kaip užtikrinti kultūros vertybių apsaugą.“
Centras taip pat pažymėjo, kad prieš rudenį vykusias mobilizacijos pratybas „Vyčio skliautas 2024“ jis padėjo Kultūros ministerijai ir kultūros įstaigoms įvertinti esamų vertybių apsaugos ir evakuacijos planų tinkamumą ir nustatyti pažeidžiamiausias vietas.
Į klausimą, ar centras turi kokią nors numatytą funkciją ar atsakomybę kultūros vertybių evakuacijos ir apsaugos karo atveju procese, ministerija atsakė, kad Kultūros ministerija gali tikėtis tik ekspertų paramos ir pagalbos tarpžinybinio bendradarbiavimo klausimais.
Lietuvos kariuomenė: „Kultūros vertybių evakuacija nėra kariuomenės užduotis“
Lietuva yra 1954 m. UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos ir šios konvencijos 1999 m. Antrojo protokolo šalis dalyvė. Šie tarptautiniai dokumentai numato tam tikras pareigas kariuomenei ginkluoto konflikto atveju. Tačiau, kaip pabrėžia Lietuvos kariuomenės atstovai, meno ir kultūros vertybių apsauga karo metu neįeina į jos tiesiogines funkcijas.
Atsakydami į klausimą apie galimą kultūros vertybių evakuaciją konflikto atveju, kariuomenės atstovai paaiškina, kad „nei Konvencija, nei Antrasis protokolas neįpareigoja kariuomenės evakuoti kultūros vertybių, nes tokiu atveju kariuomenės evakuojamos vertybės taptų teisėtu kariniu taikiniu“.
UNESCO dokumentuose reikalaujama pagarbiai elgtis su savo teritorijoje ir kitų šalių teritorijose esančiomis kultūros vertybėmis. Draudžiama jas ar jų aplinką naudoti kariniais tikslais, jeigu dėl to tos vertybės galėtų būti sunaikintos arba apgadintos. Išimtys leidžiamos tik „neišvengiamos karinės būtinybės“ atvejais. Antrajame protokole patikslinama, kad „veiksmai prieš kultūrines vertybes galimi tik tuo atveju, jei jos yra paverstos kariniu objektu ir nėra kito būdo pasiekti tokį patį karinį pranašumą, kokį galima pasiekti karo veiksmus nukreipus prieš tą objektą“.
Taigi, kariuomenė karo metu privalo įsitikinti, jog objektai, kuriuos ketinama pulti, nėra kultūros vertybės, ir imtis visų įmanomų atsargos priemonių pasirinkdama puolimo priemones ir metodus, kad išvengtų atsitiktinės žalos kultūros vertybėms ar bent jau ją sumažintų.
Paklausti apie bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, kariuomenės atstovai teigia, kad jis vyksta pagal poreikį.
„Lietuvos kariuomenė pagal kompetenciją bendradarbiauja su Vidaus reikalų ministerija, Kultūros ministerija ir muziejais. Kiekviena konkreti situacija būna įvertinama atskirai, atsižvelgiama į situaciją ir į tuo metu Lietuvos kariuomenės atliekamas užduotis“, – teigiama kariuomenės atstovų komentare.
Pabrėžiama, kad karo atveju kultūros vertybių evakuacija negali būti patikėta kariuomenei, nes „kariuomenės evakuojamos kultūros vertybės taip pat tampa teisėtu kariniu taikiniu. Todėl tokia praktika konflikto metu negalima“.
Paklausti, ar rengiami konkretūs scenarijai ar pratybos meno kūrinių evakuacijai ir apsaugai, kariškiai atsakė, kad tokios užduotys neįeina į jų funkcijas. Pagrindinis Lietuvos kariuomenės prioritetas išlieka tas pats – užtikrinti ginkluotą valstybės gynybą.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
