„Istorikai ir paminklosaugos specialistai sako, kad mes turime daugiau duomenų apie pilį, nei turėjome apie Valdovų rūmus. Juos atstatėme, viskas tvarkoj, visi džiaugiamės, atkurkime ir Aukštutinę pilį. Šiais neramiais laikais Gedimino pilis nėra tik paveldo objektas, tai yra mūsų simbolis, tai yra mūsų tvirtybės ir gebėjimo priešintis simbolis“, – apie Vilniaus aukštutinės pilies atstatymą LRT PLIUS laidoje „Žaidimai erdvėje“ sako architektas, grupės „Antis“ lyderis A. Kaušpėdas.
Vilniaus senamiestis – vienas įvairiausių architektūros stilių turinčių miestų Rytų Europoje. Senamiesčio pastatų peizažas susiformavo 14–18 a., jis išlaikė harmoningą gotikos, renesanso, baroko bei klasicizmo aurą. Vilniaus senamiestis šiandien puikuojasi išlaikyta senamiesčio struktūra: siauromis gatvelėmis, aikštėmis ir vidiniais kiemais.
Iškilus Valdovų rūmams, šiandien iškyla ir kitas, nevienareikšmiškai vertinamas klausimas – ar verta atstatyti Aukštutinę pilį? Pokalbis apie Vilniaus senamiestį, Valdovų rūmus ir idėją atstatyti pilį – LRT PLIUS laidoje „Žaidimai erdvėje“.
Valdovų rūmai: istoriją menantis ar interpretuojantis statinys?
Vilniaus miestas istoriškai nebuvo smarkiai paliestas karų, todėl miesto senamiestis išliko beveik nepakitęs. Šiandien tarp skersgatvių ir siaurų gatvelių nėra įsimaišiusios, dominuojančios modernios architektūros statinių. Būtent dėl šios priežasties 1994 m. Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Tačiau kai kurie istoriją menantys paminklai išnyko nuo senamiesčio paviršiaus, vienas jų – Valdovų rūmai. Anuomet dėl atstatymo daug diskusijų visuomenėje sukėlę rūmai, šiandien, anot architekto Algirdo Kaušpėdo, gali būti vadinami sėkmingiausiu paminklo atkūrimo pavyzdžiu.
„Valdovų rūmai yra visų laikų sėkmingiausias mūsų paminklo atkūrimo pavyzdys, jie atstato mūsų valstybingumo istoriją. Jie mums reikalingi kaip širdis, kaip kažkas, kas varinėja mūsų tautinį kraują ir nėra sėkmingesnio objekto, kuris taip tiksliai atliktų tą funkciją“, – įžvalgomis dalijasi A. Kaušpėdas.
Valdovų rūmų „kaltininkas“ architektas, urbanistas Augis Gučas sako, kad jam ir kolegai prieš daugiau nei 3 dešimtmečius kilusi idėja atstatyti Vilniaus karalių rūmus iki šiol atrodo prasminga ir teisinga. Anot jo, nėra kito Europos miesto, kuris nebūtų norėjęs moderniame miesto plane išsaugoti karalių rūmų.
Valdovų rūmai yra visų laikų sėkmingiausias mūsų paminklo atkūrimo pavyzdys.
„1983 m. buvo vykdomas konkursas, kur galėtų būti statoma nacionalinė galerija. Mes su Sauliumi Motieka sugalvojome, kad svarbiausi muziejai turi būti ten, kur yra karalių rūmai – mums reikėjo atstatyti tuos rūmus (...). Kodėl niekas nesiginčija, ar Varšuvoje reikėjo, ar nereikėjo statyti karalių rūmus?“ – priduria jis.
Tačiau ne visi Valdovų rūmų projektą vertina vienareikšmiškai teigiamai. Architektas Algimantas Neniškis sako, kad šiandien nieko pakeisti neįmanoma, tačiau atsakymas į klausimą, ar atstatyti Valdovų rūmai yra autentiški, jam labai paprastas.
„Edukaciniu požiūriu, nežinai, ką pasakyti vaikui – gal toks buvo, gal ne toks (...). Tai nėra ta vieta, į kurią bėgtum ir sakytum – čia parodysiu Lietuvos ar Vilniaus istoriją, tai turbūt paskutinė vieta, į kurią eičiau tai daryti“, – priduria jis.
Idėja atstatyti Gedimino pilį
Šiandien narpliojama ir Gedimino pilies atstatymo idėja – ar priprastume prie pasikeitusios Aukštutinės pilies vaizdo, ar jis taptų mūsų valstybingumo simboliu. Anot A. Kaušpėdo, Aukštutinės pilies atstatymas galėtų būti svarstytinas ateities Vilniaus projektas.
Šiais neramiais laikais Gedimino pilis nėra tik paveldo objektas, tai yra mūsų simbolis, tai yra mūsų tvirtybės ir gebėjimo priešintis simbolis.
„Ji buvo keturių aukštų su smaile viršuje, tačiau caro laikais pastatas buvo dviejų aukštų, lenkų laikais buvo pastatytas trečias aukštas – dabar turime lenkų bokšto versiją. Aš esu už lietuvišką versiją.
Istorikai ir paminklosaugos specialistai sako, kad mes turime daugiau duomenų apie pilį, nei turėjome apie Valdovų rūmus. Juos atstatėme, viskas tvarkoj, visi džiaugiamės, atkurkime ir Aukštutinę pilį. Šiais neramiais laikais Gedimino pilis nėra tik paveldo objektas, tai yra mūsų simbolis, tai yra mūsų tvirtybės ir gebėjimo priešintis simbolis“, – teigia visuomenininkas.
A. Gučas Aukštutinės pilies atstatymo idėjos nepalaiko. Anot jo, nėra pakankamai šaltinių, įrodančių, kaip galėjo atrodyti pilis.
„Tai būtų labai neautentiškas projektas. Jau Trakai yra šiek tiek už autentiškumo ribos, tai bus tik romantiška nauja pilis, tai nebus „ta“ pilis“, – sako jis.
Architektas Rolandas Palekas Aukštutinės pilies projekto nevadina atstatymu. Anot jo, trūksta istorinių žinių apie tai, kaip atrodė ne tik pilies eksterjeras, bet ir interjeras.
„Tai gali būti tik muliažas. Ar jis mums reikalingas? Nepalyginamai svarbiau yra subtiliai elgtis su tuo, ką turime. Man iki šiol kliūna funikulierius ir būdelė, kuri, mano supratimu, šventoje vietoje įrėmina techninius elementus. Stiklinė būdelė būtų žymiai švaresnė ir puikesnė. Suvaldyti tokius subtilumus yra svarbiau, nei pristatyti kažko papildomai. Susitvarkykime su tuo, ką turime“, – įžvalgomis dalijasi architektas.
Tai gali būti tik muliažas. Ar jis mums reikalingas?
Anot A. Neniškio, senųjų pastatų atstatymas ne visada yra geriausia išeitis, siekiant prikelti istorinį atminimą, kartais tokie bandymai gali priminti teatro dekoracijas o ne gyvo miesto vaizdinį.
„Sausas atstatymas yra kelias į teatrą ir dekoracijas, o ne tikrą ir gyvą miestą, kuriame kažkas atpažįstamo. Tai turi būti projektuojama pagal šiandienį supratimą, šiandienes technologijas, tai reiškia, kad ir mes dedame savo svorio.
Turi būti ir vieta klysti, negalime visų pastatų projektuoti pagal tas pačias taisykles, tada nėra vietos originalumui, tokie objektai senamiesčio nepadaro įdomesnio. Senamiestis turi augti, miestas yra gyvas organizmas“, – sako jis.
R. Palekas sako, kad svarbus ne tik išorinis pastato vaizdas, svarbi ir atstatymo technika. Anot jo, naujomis technologijomis atstatytas ir tik fasadų istoriją menantis pastatas negali būti laikomas autentišku.
„Man atstatymas reiškia visą atstatymą. Jei pastatas kažkada buvo be vinių, tai ir šiandien jis turi būti be vinių. Paslėpti dalykai turėtų būti autentiški, taip pat, kaip ir matomi dalykai. Jei statomas betoninis namas ir tik jo fasadas yra suvaidinamas iš „niolikto“ amžiaus – man tai yra melas“, – tikina R. Palekas.
Jei statomas betoninis namas ir tik jo fasadas yra suvaidinamas iš „niolikto“ amžiaus – man tai yra melas.
LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę Kultūros ministerija pranešė, jog A. Kaušpėdas susitikimo su kultūros ministru Š. Biručiu metu pristatė Vilniaus aukštutinės pilies atstatymo viziją, pabrėždamas šios vietos išskirtinę simbolinę reikšmę tautos istorinei atminčiai ir pilietinei savimonei.
Pranešime teigiama, kad, anot architekto, egzistuoja visos istorinės, architektūrinės ir visuomeninės prielaidos šį svarbų objektą prikelti naujam gyvenimui kaip gyvą tautos simbolį, tačiau tam įgyvendinti būtina sutelkta politinė valia ir sprendimai.
Sutarta, kad tokios diskusijos yra itin vertingos ir turi būti tęsiamos. Kultūros ministerija kartu su aktyviais visuomenės veikėjais ir kultūros lauko atstovais sieks toliau plėtoti bendradarbiavimą ir tinklaveiką, ieškant efektyviausių būdų, kaip per kultūrą stiprinti Lietuvos visuomenės atsparumą, pilietiškumą ir pasirengimą įveikti iššūkius.
Visą laidos įrašą rasite čia:
Parengė Emilija Balcerytė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
