Atminties institucijos ruošia algoritmus, kaip reikėtų gelbėti muziejines vertybes karo atveju. Muziejų direktoriai neabejoja – karo atveju priešas nacionalinį turtą grobtų ir naikintų – tą rodo ir istorija, ir karas Ukrainoje, kur okupantai ne tik naikina muziejines vertybes, bet ir brutaliausiais būdais susidoroja su muziejų darbuotojais.
Muziejinių vertybių išsaugojimas karo atveju
Sausio pradžioje rastos karališkosios valdovų regalijos – liudijimas, kad Vilnius yra valdovų miestas ir tikra europietiška sostinė, sako Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė. Anot jos, karo atveju muziejus privalėtų užtikrinti vertybių apsaugą.
„Tai turbūt dabar tai yra prioritetinės vertybės, kurias reikia saugoti šalia visų kitų“, – teigia ji.
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sako: „Dabar turim tas laidojimo insignijas, kurios mums labai svarbios istoriniu požiūriu, kurios rodo valstybės valdovų buvimo vietą, Vilniaus svarbą ir visa kita.“
R. Pauliukevičiūtė sako, kad Bažnytinio paveldo muziejus nuolat galvoja apie kylančią grėsmę ir kaip reiktų išsaugoti vertybes. Pasak jos, kiekvienas muziejus turi parengęs pirmiausia saugotinų vertybių sąrašus, numatyti veiksmai.
„Lietuvos kultūros ministerija daug dirba šiuo klausimu, paruoštos instrukcijos, įvairūs galimi būdai, kaip apsaugoti vertybes ir mes, visi muziejininkai, jas visas turime ir žinome. Vyksta įvairūs susitikimai, klausomi Ukrainos muziejininkų liudijimai, apie jų patirtus skaudžius dalykus, grobimus ir patarimus, kaip buvo galima to išvengti“, – teigia muziejaus direktorė.
Prasidėjus karui Ukrainoje, atminties institucijos – muziejai, archyvai, bibliotekos – pradėjo žymiai rimčiau svarstyti, kaip apsaugoti vertybes. Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas sako, labai svarbu žinoti, ką gelbėti, kas atsakingas, kad nebūtų sumaišties. Anot jo, svarbu ir tai, kur vertybės po to būtų saugojamos.
„Scenarijai yra aptarti ir jau šiandien tikrai jaučiamės žymiai geriau pasiruošę, sakykim, galimiems netikėtumams, nei buvome prieš dvejus ar trejus metus“, – teigia muziejaus direktorius.
A. Gelūno teigimu, Nacionaliniame dailės muziejuje saugoma per 260 tūkstančių vertybių, tad pirmiausia būtų gelbėjamas deimantinis fondas, kuriame yra apie 3 tūkstančiai objektų. Pasak direktoriaus, šiame fonde yra tapybos, skulptūros darbų, baldų, vertingos grafikos ir kitų objektų.
„Kad neatsitiktų, kaip buvo atsitikę 19 amžiuje ar sovietinės okupacijos metu, kur daugybė vertybių pražuvo be pėdsako ir tiesiog jų, matyt, kad nėra vilties atgauti“, – sako jis.
Kasmet sudaromi evakuotinų eksponatų sąrašai ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Ir nors jų skaičius kinta, siekia apie 100 tūkstančių, sako muziejaus direktorės pavaduotojas Žygintas Būčys. Pasak jo, iš viso čia saugoma beveik pusantro milijono muziejinių vertybių – archeologijos, numizmatikos, istorijos, etninės kultūros objektai, ikonografijos.
„Gal pačiam muziejui norėtųsi ir daugiau įsitraukti tų vertybių, bet yra tam tikros galimybės, kiek mes galim išvežti esant tai dienai X“, – sako Ž. Būčys.
Į MO muziejų atvežti per 6 tūkstančius kūrinių ir sukabinti saugykloje užtruko pusmetį. MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė sako, kad šiandien yra pasiruošta, tačiau kūrinių išvežimas karo atveju vis dar kelia klausimų.
„Turim tą kūrinių sąrašą, kurį norėtume išvežti, bet vis dėlto mes, kaip muziejus, neturim savo transporto, mes neturim savo sandėlių užsienyje. Tai reiškia, kad net ir turint tiekėjų, tu nesi garantuotas, kad jie va tą dieną, tą minutę, dabar vat šiandien pasirašius sutartį, galės įvykdyt užsakymą“, – sako M. Ivanauskienė.
Karas – ne tik fronte, bet ir kultūroje
Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas sako, karas vyksta ne tik fronte, bet ir kultūroje, ir ji, kaip tapatybės savimonės formuotoja, kai kuriais atvejais svarbesnė, nei apkasų užėmimas.
„Todėl čia negalėčiau pritarti pamąstymams, kad politika ir kultūra yra dvi atskiros sferos, ar politika ir sportas. Pas mus taip yra, demokratinėse valstybėse, nedemokratinėse valstybėse taip nėra. Kultūra, sportas, bažnyčia, kaip matome, yra absoliučiai įtraukti agresyvios valstybės interesams“, – sako jis.
V. Dolinsko teigimu, priešas nacionaliniu turtu būtų suinteresuotas ir dabar: „Jau 500 metų, daugiau nei 500 metų, barbarai iš Rytų ateina netgi turėdami adresus, turėdami sąrašus tam tikrus ir jau Tverės kunigaikštystę naikindami, ateidavo į tam tikras vietas ieškoti tam tikrų dalykų. Taip kad iš tikrųjų klausimas yra rimtas.“
Ne viename muziejuje buvo tiesiog sukraunami į sunkvežimius, kaip bulvės, tie kūriniai ir išvežami į Rusiją arba į Krymą, į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas.
A. Gelūnas
Valdovų rūmų direktorius sako, kad teorijas su kaupu patvirtina Ukrainos pavyzdys, kur matomi keletas priešo tipų: „Marodieriai ieško, aišku, realizuojamų dalykų, tai yra brangiųjų metalų, brangiųjų akmenų ir panašiai – to, kas gali būti nesunkiai parduota. Na, o ideologiškai paruošti atskiri daliniai paprastai ieško su valstybingumo simboliais, ženklais, valstybės istorija, valstybės pagrindais susijusių vertybių, dokumentų su herbais, valstybės senaisiais herbais papuoštų vertybių ir taip toliau, ir jas tiesiog nebūtinai netgi grobia, bet dažnai tiesiog naikina.“
Anot A. Gelūno, okupantai Ukrainoje muziejų vadovus ir darbuotojus tardo, kur laikomos vertybės.
„Ne viename muziejuje buvo tiesiog sukraunami į sunkvežimius, kaip bulvės, tie kūriniai ir išvežami į Rusiją arba į Krymą, į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas“, – sako jis.
Pasak jo, įsiklausyti į Ukrainos kolegas svarbu, nes viena yra įsivaizduoti, kas būtų, ir kita – kaip viskas vyksta realiai: „Apie tą brutalumo mastą, apie niokojimą, apie atrandamas slėptuves, nužudomus muziejaus darbuotojus kankinant juos, kad jie išduotų, kur paslėpta. Tai yra ekstremalūs brutaliausi, protu nesuvokiami, labai necivilizuoti procesai, kuriuos reikia turėti omeny.“
Pasak jo, dalis atminties institucijų taip pat dalyvavo pratybose, kaip reikėtų elgtis per ekstremaliąją situaciją.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
