Šiandien ankstyvą rytą apskriejo žinia apie istorinį latvių filmo „Potvynis“ (rež. Gints Zilbalodis) įvertinimą, kuris „atplukdė“ pirmąjį ne tik Latvijos, bet ir Baltijos šalių „Oskarą“. Tačiau šalia džiaugsmingų žinių – ir kino bendruomenės Lietuvoje nusivylimas. Seano Bakerio filmas „Anora“ apie rusų oligarcho sūnaus ir sekso darbuotojos santykius pelnė daugiausia – net 5 – „Oskarus“, tarp jų ir svarbiausioje, Geriausio filmo, kategorijoje.
Nors ir nelaimėjo, tačiau nominaciją geriausio antro plano aktoriaus kategorijoje pelnė ir „Anoroje“ vaidinęs rusų aktorius Jura Borisovas. Jis filme sukūrė vaikino tėvų rusų oligarchų siųsto asmens sargybinio, kuris siekia anuliuoti santuoką, vaidmenį.
„Kyiv Independent“ rašė, kad „Oskarui“ nominuotas aktorius vaidino Rusijos propagandiniuose filmuose ir lankėsi Rusijos okupuotame Kryme. Straipsnyje taip pat pažymima, kad aktorius niekada nepasisakė prieš Rusijos karą Ukrainoje. Jis gyvena ir kuria Rusijoje, kaip ir pagrindinis „Anoros“ aktorius Markas Eidelšteinas.
Filmas „Anora“ jau buvo įvertintas ir Kanų kino festivalyje. Tada kino platintojai Lietuvoje pasakė, kad šis Seano Bakerio kūrinys mūsų šalyje nebus rodomas dėl politinių priežasčių, tačiau filmas buvo pristatytas tiek Latvijoje, tiek Estijoje.
Vos pasirodžius nominacijoms, komentuodamas jas propagandos ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius, anksčiau LRT.lt yra sakęs, kad toks filmo su rusiška istorija įvertinimas Holivude rodo, kad Kremlius bando ir randa būdų, kaip apeiti ekonomines sankcijas.
„Ir yra tokių veikėjų Vakaruose, kurie prie to prisideda. Nieko keista, kad rusai džiaugiasi, nes tai savotiškas ir politinis Rusijos laimėjimas“, – LRT.lt yra sakęs N. Maliukevičius.
Tiesa, pasaulyje filmas kol kas susilaukė kritikos tik dėl prastos kokybės ar neteisingo sekso darbuotojų vaizdavimo, tačiau rusiškos propagandos filmo gerbėjai ar balsavusieji akademijos nariai neminėjo.
Kitokia nuomonė pasauliniame kontekste nuskambėjo tik „The New York Times“, čia, artėjant „Oskarams“, pasirodė Amerikos latvio rašytojo ir scenarijaus autoriaus Michaelio Idovo tekstas, kuriame jis sako, kad nors filmas jam patinka, jis tikisi, kad „Oskaruose“ filmas pralaimės dėl politinio konteksto. Komentarų sekcijoje feisbuke skaitytojai dalijosi mintimis, kad reikia atskirti politiką nuo kultūros ir kad rusų aktoriai yra geriausi.
Palaikanti Ukrainą žinutė apdovanojimų ceremonijoje nuskambėjo tik kartą, kai prieš pristatydama nominaciją aktorė Daryl Hannah pasakė „Slava Ukraini“!
„Tarp džiaugsmo ir nusivylimo“, – taip šiandien jaučiasi daugelis kino gerbėjų Lietuvoje. Tad ką reiškia „Anoros“ ir „Potvynio“ įvertinimai šių dienų kontekste?
Edvinas Pukšta apie „Anorą“: rusai jį išdūrė arba jis tiesiog parsidavė
Kino kritikas Edvinas Pukšta teigė, kad Seanas Bakeris buvo jo vienu mėgstamiausių režisierių, tačiau pastarasis filmas jį labai nuvylė.
„Arba jis yra naivus ir pats nieko nesupranta, o rusai jį išdūrė, arba tiesiog parsidavė. Visi žinome, kad visi jo filmai turėjo vienokį ar kitokį rusų finansavimą, bet anksčiau jis nebuvo vienintelis, tada niekam labai nerūpėjo, kad pinigai ateina iš Rusijos, bet dabar rusai nupirko ir turinį“, – sako E. Pukšta.
„O kas finansavo visą filmo „Oskarų“ komunikaciją? Ir tai taip aiškiai matosi, J. Borisovas turėjo interviu „Good morning, America“ praėjus valandai ar dviem po nominacijų paskelbimo, toje laidoje nebuvo joks kitas nominantas, tik J. Borisovas“, – atkreipia dėmesį kino kritikas.
Anot jo, visas pokalbis buvo surežisuotas, šalia sėdėjo J. Borisovo žmona, vaikai. Prieš tai šeima važiavo automobiliu, automobilių spūstyje jie sužinojo apie nominaciją ir jos paskelbimo metu visos kameros buvo įjungtos.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad kito filmo, kuriame vaidins J. Borisovas, prodiuserė – Tina Kandelaki, ji buvo viena pirmųjų pasakiusi Ukrainos prodiuseriams, kad po trijų dienų jų neliks.
„Manau, kad rusai stovi ir už „Emilijos Perez“ žinučių (artėjant „Oskarams“ buvo paviešinti aktorės Karlos Sofíos Gascón praeityje skelbti rasistiniai ir islamofobiški įrašai „X“ (buvęs „Twitter“) – LRT.lt) suradimo. Taip, tai jos negina, ką ji kalbėjo, bet kažkas turėjo tai surasti, sėdėti ir ieškoti. Buvo ieškoma priekabių prie kiekvieno filmo ir prieš kiekvieną filmą buvo neapykantos kampanija. Pavyzdžiui, „Brutalistas“ buvo kaltinamas dėl dirbtinio intelekto panaudojimo. Mokėti didžiuliai pinigai“, – sako kino kritikas.
Net atsitraukiant nuo Rusijos propagandos šešėlio, filmas labai banalus ir prastas.
Pasak jo, tai – Rusijos propagandos pergalė. „Tai yra nuo pat pradžių propagandinis filmas. Padaryti tai, kas visiems patiks, kas yra paprasta, naivu, suprantama, negalima rodyti tiesiogiai, tada tavęs niekas nepaims ir nerodys. S. Bakeris akcentavo sekso darbuotojų temą, taip pat ir Kanuose, bet esmė ta, kad filmas rodo, jog rusas yra geras, mylintis, rusas gali tavimi pasirūpinti, jis turi sielą – tai yra šio filmo žinutė. Tačiau niekas to nemato. Filme nėra scenarijaus, pats S. Bakeris nuo scenos pasakė, kad išgelbėjo filmą montažinėje. Jei reikia gelbėti filmą montažinėje, scenarijaus nebuvo“, – atkreipia dėmesį E. Pukšta.
Kino kritiko nuomone, net atsitraukiant nuo Rusijos propagandos šešėlio, filmas labai banalus ir prastas.
Laura Almantaitė apie „Potvynį“: tai turėtų būti geras pavyzdys, kuris motyvuotų
Latvių filmas „Potvynis“ (rež. Gints Zilbalodis), sekantis juodojo katinėlio kelionę, visai netrukus pasieks ir Lietuvos kino žiūrovus. Filmas atidarys jubiliejinį kino festivalį „Kino pavasaris“. Kino teatrus filmas pasieks kovo 28 d.
Pasak LRT.lt kalbintos animacijos ekspertės, animacijos ir vaizdo žaidimų festivalio BLON vadovės, prodiuserės Lauros Almantaitės, šis įvertinimas svarbus ne tik Latvijai, bet ir visam regionui.
„Tai yra milžiniškas dėmesys animacijai. Esame itin mažos industrijos, toks pasiekimas yra net savotiškai neįtikėtinas, fantastiškas dalykas. Kaip Gintsas („Potvynio“ režisierius G. Zilbalodis – LRT.lt) pats kažkur komentavo – man reikia laiko, kad suprasčiau, kas įvyko. Mes visi esame susiję, bendradarbiaujame. Tai yra didžiausias dėmesys ir galimybės, kurias gali gauti animacijos industrijai“, – džiaugiasi prodiuserė.
Baltijos šalys pasaulyje, anot jos, dažnai identifikuojamos kaip „viena kompanija“, todėl, anot L. Almantaitės, ir dabar dėmesys kryps ir į kitas Baltijos šalis.
„Daug metų kalbama, kada galėtų įvykti proveržis „Oskarų“ nominacijose. Dabar akivaizdu, kad animacija yra ta sritis, kuri turi didžiulį ir neišnaudotą potencialą“, – pabrėžė LRT.lt pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, jog filmo biudžetas – vos 3,5 milijono eurų. Palyginimui, filmo konkurento „Išvirkščias pasaulis 2“ finansavimas buvo daugiau nei 200 milijonų JAV dolerių.
Nors „Potvynis“ yra sukurtas remiantis koprodukcija, didžiąją finansavimo dalį išlaikė Latvija.
„Lietuvoje, atsižvelgiant į esamą finansavimo situaciją animacijoje, tai būtų neįmanoma, nes animacija yra kažkur paskutinėje vietoje, o finansavimas didėja tik formaliai. Yra skiriama pusę milijono eurų per metus visiems animacijos projektams. Latvijos įvertinimas yra akivaizdus pavyzdys, kad reikia apie tai galvoti ir kad tokios drąsios investicijos atsiperka“, – atkreipė dėmesį L. Almantaitė.
Ji taip pat prisimena pokalbius su kolegomis iš Latvijos ir Estijos būtent dėl finansavimo apimčių jų kino centruose. „Latvijos ir Estijos situacija visada buvo gerokai palankesnė nei mūsų, kalbame apie 5–10 metų atgal ir šiandien turime rezultatą. Lietuvos kino centras galėtų ir turėtų stipriai pasitempti. Tai turėtų būti geras pavyzdys, suteikiantis motyvacijos“, – sako prodiuserė.
„Potvynis“ tapo ir pirmuoju nepriklausomu (indie) filmu, apdovanotu Geriausio animacinio filmo kategorijoje. Tai, jog laimėjo filmas, kurtas mažoje šalyje, mažoje industrijoje, neturintis jokių sąsajų su didžiosiomis korporacijomis, anot pašnekovės, itin džiugina.
Tai turėtų būti geras pavyzdys, suteikiantis motyvacijos.
L. Almantaitė filmą pirmą kartą matė jo premjeroje bene svarbiausiame animacijos festivalyje „Annecy“. „Pirmą kartą mačiau, kad šio festivalio publika plotų atsistojusi. Prancūzija yra animacijos guru ir gurmanai, juos nustebinti nėra taip lengva, o festivalyje didžiąją dalį žmonių sudaro prancūzų publika ir industrija“, – sako pašnekovė.
Anot jos, tai buvo signalas, kad filmas keliaus toli.
„Filmas yra kitoks, meistriškai sukurtas. Žinoma, ten yra daug dedamųjų, pavyzdžiui, režisieriaus talentas. Jis pats kūrė nuo 17 metų, daug dirbo, daug eksperimentavo, tobulino savo meistrystę su labai konkrečia programa „Blender“, kuri, beje, nemokama. Su ja jis pasiekė tokių rezultatų“, – atkreipė dėmesį prodiuserė.
Pasak L. Almantaitės, Lietuvoje turime didžiulį animacijos kūrėjų potencialą, tereikia tinkamo finansavimo. „Latvijoje ir Estijoje situacija buvo nepalyginamai geresnė jau daug metų. „Potvynis“ buvo kuriamas apie penkerius metus, tam reikėjo ir finansavimo sąlygų, ir atitinkamo požiūrio“, – sako prodiuserė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
