Metų geriausieji: 2024 m. pabaigai – klasikinės ir šiuolaikinės akademinės muzikos albumai

Geriausi 2024 metų klasikinės ir šiuolaikinės akademinės muzikos albumai, kuriuos savo radijo laidoje „Kitas laikas“ pristatė Domantas Razauskas.

Iki pat Naujųjų kasdien apžvelgiame įsimintiniausius, populiariausius, daugiausia skaitytojų, žiūrovų ir klausytojų dėmesio sulaukusius įrašus, tekstus, laidas, epizodus, aptariame ir rekomenduojame programų ir laidų autoriams didžiausią įspūdį palikusius 2024 metų kūrinius. Taigi, kas yra Metų geriausieji?

„Pygmalion“, Raphaël Pichon – „Mozart: Requiem“ („Harmonia Mundi“)

Ansamblis „Pygmalion“ interpretuoja šį monumentalų kūrinį. O juos tai padaryti gyvai pakvietė skandalingas, legendinis teatro režisierius Romeo Castellucci.

Romeo Castellucci | „Vida Press“ nuotr.

Pichonas pasirinko gerai pažįstamą Mozarto mokinio Franzo Ksavero Süssmayro versiją – iš dalies dėl stipraus emocinio ryšio, kuris daugelį klausytojų sieja su šiuo Mišių įkūnijimu, iš dalies dėl jo įsitikinimo, kad Süssmayras daugelį idėjų išgirdo iš paties kompozitoriaus lūpų. Pichonas nebūtų toks drąsus ir vizionieriškas, jei neleistų sau šventvagysčių: į „Requiem“ jis drąsiai įterpia ankstyvojo Mozarto gyvenimo laikotarpio muzikinius fragmentus ir eskizus.

Žibuoklė Martinaitytė: „ALETHEIA“ – „Choral Works“; „Latvian Radio Choir“, Sigvards Klava („Ondine“)

Keturi a cappella choriniai Martinaitytės kūriniai, įrašyti į šį fantastišką, įtaigų, adventišką albumą „ALETHEIA“, skleidžiasi, kyla, auga pasaulyje už kalbos ribų. Čia nėra tekstų, tik laisvai plaukiojantys balsiai ir drebančios „ululiacijos“ (taip vadinas vienas kūrinių). Ir vis dėlto šios muzikos emocinis laukas kartais net labai skausmingas.

Titulinis kūrinys buvo sukurtas 2022 m., reaguojant į rusų invaziją į Ukrainą.

Žibuoklė Martinaitytė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

„Takács Quartet“ – „Ngwenyama: Flow“ („Hyperion“)

Nokuthula Ngwenyama – ndebelių ir japonų kilmės amerikiečių altininkė ir kompozitorė. Ji yra Avery Fisherio granto stipendininkė, tarptautinių konkursų nugalėtoja. Šiemet jos pastangos virto kūriniu „Flow“, kuriame „gyvybės ciklas, žvaigždžių čiulbesys, mūsų visuotinis bendras protėvis bakterija, juodųjų skylių susidūrimai ir subatominė sritis“.

Bertrand Chamayou – „Cage²“ („Erato“)

Pianistas Bertrand`as Chamayou ištobulino savo D modelio „Steinway“ preparavimo amatininkų parduotuvės reikmenimis meną, tyrinėdamas Johno Cage`o muziką preparuotam fortepijonui – galvą apsukančias miniatiūras, kurios ir šiandien stebina taip pat, kaip ir 1940-iniais. Šis albumas – tai įvairiaspalvis prancūzų pianisto duoklės amerikiečių kompozitoriui vaizdas, kupinas paslaptingų harmonijų, neįprastų tembrų ir nežemiškų akustinių malonumų.

„Kremerata Baltica“, Gidon Kremer, Vida Miknevičiūtė, Magdalena Ceple, Andrei Pushkarev – „Songs of Fate“ („ECM New Series“)

Gidonas Kremeris tyrinėja savo žydiškąjį paveldą viso regiono kontekste. Būtent žydų istorija, žydų kultūrinio palikimo Baltijos šalyse istorija paskatino jį bendradarbiauti su daugeliu šio regiono menininkų. Naujajame albume skamba Baltijos šalių kompozitorių Giedriaus Kuprevičiaus, Ramintos Šerkšnytės, latvio Jēkabo Jančevskio ir lenko Mieczysławo Weinbergo kūriniai. Daugelio kūrinių įrašai yra premjeriniai.

„Fume“ – „Mass“ („Sūru Records“)

Albumas įkvėptas Stepheno Hawkingo knygos „Trumpa laiko istorija: Nuo Didžiojo sprogimo iki juodųjų skylių“. Tai konceptuali muzikinė kelionė po mokslo istoriją, atomų spragsėjimą, sprogstančios žvaigždės ūžesį, visatos susitraukimus… „Fume“, arba Maksimilianas Opriška yra muzikos Christopheris Nolanas. Mokslo koncepcija jam ne mažiau svarbi nei muzikinė. Naujausiam albumui jis pasikvietė Vilniaus savivaldybės chorą „Jauna muzika“, vadovaujamą ir diriguojamą dar vieno vizionieriaus Vaclovo Augustino.

Yunchan Lim – „Chopin: Études, Opp. 10 & 25“ („Decca“)

Ne kiekvienas išdrįstų debiutuoti su Chopino etiudais, geriausius istorijos pianistus įvardyti kaip tiesioginius įkvėpėjus, nors pastarieji šiuos kūrinius įrašė gerokai brandesniame amžiuje. Bet jauniausias istorijoje Van Cliburno pianistų konkurso laureatas Yunchanas Limas tarsi sako: tegu mano amžius jūsų neapgauna!

„Miró Quartet“ – „Home“ („Pentatone“)

„Home“ – tai 2019 m. Pulitzerio premijos laureato kompozitoriaus Kevino Putso kūrinys, parašytas „Miró“ kvartetui, tampantis šio albumo pagrindine tema, raktu, bendru vardikliu. Po to skamba pirmojo juodaodžio Pulitzerio muzikos prizo laureato George`o Walkerio ištraukos iš Styginių kvarteto Nr. 1 (1946), o tada nuostabiosios Caroline Shaw „Microfictions“. Viską reziumuoja Samuelio Barberio Styginių kvartetas h-moll.

Vinsent Planjer – „Warm To the Touch“ („Kepera Records“)

Vinsentas Planjeras – vienas įdomiausių džiazo ir šiuolaikinės akademinės muzikos perkusininkų Europoje. Jis groja savo paties suprojektuotu ir sukonstruotu „Whisperkit“ perkusijos rinkiniu, o jame ir klasikinė, ir džiazo, ir pasaulio muzikos perkusija ir savadarbiai instrumentai. Su jais Planjerą vis dažniau galima pamatyti ir klasikinės muzikos salėse bei festivaliuose.

„Gabriela Ortiz: Revolución diamantina“ – „Los Angeles Philharmonic Orchestra“, „Los Angeles Master Chorale“, Gustavo Dudamel („Platoon“)

Gabriela Ortiz – meksikiečių muzikos pedagogė ir kompozitorė. Ortiz muzikoje, be akademinių krypčių, jaučiama šiuolaikinio džiazo, roko, afrikietiškos ir afrokubietiškos muzikos įtaka. Baleto partitūra „Revolución diamantina“ skirta atkreipti dėmesį į kraupią situaciją Meksikoje, kur smurtas prieš moteris – kasdienybė. Koncertas smuikui „Altar de cuerda“ išskirtinis tuo, kad šalia išplėstinio orkestro jis atliekamas... vyno taurėmis!

Anna Gourari, „Orchestra Dell Svizzera Italiana“, Markus Poschner – „Paul Hindemith / Alfred Schnittke“ („ECM“)

Pianistė Anna Gourari kartu su Lugane įsikūrusiu orkestru įtaigiai atlieka šiaip jau labai savotiškus, kontrastingus, įvairiomis spalvomis spindinčius kūrinius. Programoje Alfredo Schnittke`s Koncertas fortepijonui ir styginių orkestrui derinamas su Paulo Hindemitho Simfonija „Mathis der Maler“ ir kompozitoriaus „Keturių temperacijų“ simfonija.

„Echo Vocal Ensemble“, Sarah Latto – „Innocence: Echo Vocal Ensemble“ („Resonus Classics“)

Jei ieškote chorinės muzikos albumo, apimančio itin turtingą pasaulio vokalinių ir chorinių tradicijų įvairovę ir enciklopedinį spektrą, ieškokite debiutinio vokalinio ansamblio „Echo Vocal Ensemble“ albumo „Innocence“! Nuo Hildegardos Bingenietės iki Pierre'o Villette, nuo Palestrinos iki „Bitlų“ – šis choras meistriškai derina visus laikotarpius ir žanrus.

Reto Bieri, Patricia Kopatchinskaja, Polina Leschenko – „Take 3“ („Alpha“)

1938 m. sukurtame kūrinyje „Contrastes“, skirtame Benny Goodmanui, Bartokas išplėtė savo polinkį į tradicinę muziką ir pavertė ją universalesniu kūriniu, kuriam įtakos turėjo džiazas. Poulencas buvo „Riaumojančių dvidešimtinių“ Paryžiaus vaikas, kuriam Stravinskis, Ravelis ir Satie darė tokią pat įtaką kaip kabareto dainos ir operetė. Paulas Schoenfieldas taip pat mėgo derinti stilius. Kiekviena jo trio dalis paremta Rytų Europos chasidų melodija. O kur dar kvapą gniaužiantys rumuno Serbano Nichiforo klezmerių šokiai! Vienas nuotaikingiausių metų darbų.

„Anima Eterna“, Pablo Heras-Casado – „Bruckner: Symphony No. 4“ („Harmonia Mundi“)

Šie metai buvo Brucknerio metai. Jei iš gausybės jo įrašų reikėtų išrinkti vieną, tai būtų šis. Čia skamba antroji 1878–1880 m. simfonijos versija. Orkestras su dirigentu tarsi atakuoja visas su Bruckneriu susijusias klišes. Dėka unikalaus senovinių instrumentų skambesio, ši simfonija tarsi iš naujo įkvėpia, atveria visą savo lengvumą ir eleganciją akinančiomis orkestro spalvomis.