Jonas Mekas tikrai spindėjo ir paliko tiek daug gerų posakių ir įžvalgų įrodydamas – net jei tau 96 metai, gali išlikti amžinai jaunas, LRT TELEVIZIJAI sako Artūras Zuokas, kadaise iš J. Meko į Lietuvą parvežęs Fluxus kolekciją. Kaip teigia Jono Meko vizualiųjų menų centro vadovas Gintaras Sodeika, reikia nagrinėti J. Meko paliką kūrybą, nes tai – neišsemiamas nesenstančių dalykų okeanas. G. Sodeikai antrina ir Lietuvos kultūros atašė Niujorke Gražina Michnevičiūtė , prieš porą savaičių bendravusi su menininku.
– Ponia Gražina, ar tiesa, kad J. Mekas buvo pirmas menininkas, su kuriuo susitikote pradėjusi darbą Niujorke?
G. Michnevičiūtė: Kai prieš dešimt mėnesių atvykau į JAV, buvau pakviesta į J. Meko loftą vakarienės. Jam buvo itin svarbu, kad Niujorke būtų Lietuvos kultūros atašė.
– Kada paskutinį kartą matėtės su J. Meku? Šio ryto žinia jums buvo netikėta?
G. Michnevičiūtė: Mačiausi su J. Meku gruodį, o paskutinis mūsų susitikimas įvyko sausio 8-ąją. Jau tada sunkiai jį atpažinau – buvo aišku, kad jo sveikata pašlijusi ir žinomas menininkas tiesiog gęsta. Supratau, kad tai paskutinis mūsų susitikimas, nors jis stengėsi dirbti iki paskutinės minutės.
Kaip tik kalbėjomės apie didžiulę parodą-retrospektyvą, kurią planavome surengti Lietuvoje. Jis tarsi nujausdamas sakė, kad pritaria šiai idėjai, tačiau prisidėti nebegalintis.
– Kiek, jūsų manymu, J. Mekas buvo žinomas ir atpažįstamas Niujorke?
G. Michnevičiūtė: Niujorke lietuvių menininkas galbūt nebuvo žinomas plačiajai visuomenei, tačiau daugelis menininkų jį tikrai žinojo. Kartą mačiau, kaip vienas iš grupės „Depeche Mode“ narių pamatė J. Meką ir nors labai apsidžiaugė, nedrįso prieiti ir nusifotografuoti. Jis tik stovėjo ir kartojo: „Tikrai, čia Jonas Mekas!“ Iš tiesų Jonas buvo vienintelis likęs gyvas iš tos visos avangardinių kūrėjų grupės.
G. Sodeika: Plačiajame pasaulyje, jis buvo net labiau pripažintas ir žinomas, nei tėvynėje Lietuvoje.
Liūdna tai sakyti, bet tik tada, kai menininkas išeina į amžinybę, jo kūryba atsiveria, ją ima tyrinėti. To turbūt laukia ir J. Meko palikimas. Žinome, galime to ir netyrinėti, nes pasaulis jį jau seniai atradęs, bet į J. Meko kūrybą reikėtų atsigręžti dėl to, kad tai neišsemiamas okeanas nesenstančių dalykų.
– Ar J. Mekas buvo tas, dėl kurio gavome galimybę arčiau susipažinti su Fluxus?
G. Sodeika: Iš dalies taip, nes pats J. Mekas nebuvo Fluxus narys. Jis visuomet buvo šalia J. Mačiūno, J. Lennono, Y. Ono, su kuriais yra tapatinamas. J. Mekas buvo metraštininkas ir dėl jo turime tiek unikalių kadrų ir medžiagos iš to meto Fluxus šviesulių.
– Artūrai, jūs buvote tas, kuris atvežė Fluxus į Lietuvą? Kaip susidraugavote su J. Meku?
A.Zuokas: Jonas laikė save niujorkiečiu, pasaulio žmogumi, nors mylėjo Lietuvą, puikiai rašė lietuvių kalba. Mes susipažinome prieš kokius 20 metų Užupyje. Bendraudami ir pradėjome kalbėti apie jo Fluxus kolekciją, kad Vilnius gali ja didžiuotis. Su J. Meku kalbėjome, kaip būtų gerai, jei ta kolekcija būtų Lietuvos nuosavybė. Ir 2006 m., balandžio 1 dieną Taryba priėmė sprendimą pirkti Fluxus kolekciją.
Turėjome derybas ir su J. Meku, ir su jo atstovais, nes JAV menininkai negali parduoti savo kolekcijos patys. Su J. Meku susitarti buvo lengva, bet su atstovais – toli gražu.
– Kokia Lietuvai priklausančios kolekcijos vertė?
G. Sodeika: Vertė apskritai ir vertė pinigais nėra vienodi dalykai. Manau, kad įsigijus šią kolekciją, Vilnius tapo matomas dar vienu požiūriu – juk turime trečią pagal dydį Fluxus kolekciją. Praėjusių metų vasarą Jonas kreipėsi į mus sakydamas, kad tvarkosi daiktus ir turi mus dominti galintį paketą daiktų. Taip įsigijome dar daugiau nei 600 artefaktų. Taigi tegul žmonės sprendžia, vertinga tai, ar ne. Ši kolekcija keliauja po pasaulį, turime mažokai galimybių ją pristatyti vilniečiams, bet naudojamės proga būti kviečiami į iškiliausius meno renginius pasaulyje.
– V. Landsbergis sakė, kad Lietuva nepakankamai įvertino J. Meką. Ar pritariate?
A.Zuokas: Manau, taip būna dažnai. Tik kai žmogus išeina, visi atsigręžia į jį. Dabar tikrai labiau vertinsime ir J. Meką. Tačiau noriu pasidalyti linskmu nutikimu. Teko su J. Meku dalyvauti vieno filmo premjeroje. Pro šalį ėjusios merginos pamatė J. Meką ir sušuko – Dieve, ar čia jūs? Jonas joms atsakė: ne, čia ne Dievas, o tik Jonas Mekas. Jis tikrai spindėjo ir paliko tiek daug gerų posakių ir įžvalgų įrodydamas – net jei tau 96 metai, gali išlikti amžinai jaunas.
Išsamiau – vaizdo įraše.
