Operos solistas Rafailas Karpis dalijasi savo literatūriniais atradimais ir su jais susijusiomis istorijomis. Žinomas tenoras pasakoja nuo vaikystės pamėgęs didįjį Lietuvos kunigaikštį Kęstutį. „Kažkodėl aš labiausiai mėgdavau Kęstutį, mat jis priešus perspėdavo, kada puls, o kur dar jo ir Birutės istorija... Jis man romantiškiausias iš Lietuvos kunigaikščių“, – laidoje prisipažins R. Karpis.
Rafailo kambaryje į lubas stiebiasi aukštos lentynos, pilnos senų knygų. Tai iš tėvų namų parsivežtos knygos, primenančios operos solistui tiek gimtuosius namus, tiek anapilin išėjusius tėvus.
„Labai norėjau parsivežti knygas iš tėvų namų, su kuriais jau atsisveikinome. Nebėra nei tėvų, nei tų namų. Knygos primena. Jos buvo mano tėvų miegamajame, didžiulėje lentynoje. Pažiūriu į jas ir matau vaikystės vaizdą“, – sentimentų neslepia operos solistas.
Nuo mažens domisi Lietuvos istorija
Rafailas Karpis save laiko Lietuvos patriotu. Ne veltui operos solistas traukia Lietuvos istorijos knygą, dar tarpukariu parašytą Vandos Daigirdaitės-Sruogienės. Tai, pasak jo, viena pirmųjų rimtesnių knygų, kurią pradėjo vartyti ir skaityti dar būdamas vaikas. Tiesa, Rafailas paaiškina, kodėl ši istorija jo rankose supakuota.
„Aš jos neradau tėvų namuose, todėl teko vėl nusipirkti. Gali būti, kad ne aš ją pradanginau, bet atsimenu, kaip ją vartydavau ir skaitydavau. Netgi prisimenu, kur ir ką esu piktai išpaišęs, – šypteli R. Karpis. – Nežinau, kokiu būdu ta knyga namuose atsirado, bet tai buvo pirmoji Lietuvos istorija, kurią aš skaičiau.“
Rafailas prisimena, kad namuose buvo dvi Lietuvos istorijos knygos: minėtoji V. Daigirdaitės-Sruogienės ir Adolfo Šapokos. Pasak operos solisto, labiausiai jį, dar vaiką, domino didžiųjų Lietuvos kunigaikščių istorijos.
Rafailas Karpis save laiko Lietuvos patriotu.
„Skaičiau tą istoriją ir tuo metu man ji atrodė kaip romanas. Kęstutis yra mano mylimiausias kunigaikštis nuo vaikystės. Kažkodėl labiausiai mėgdavau Kęstutį, mat jis priešus perspėdavo, kada puls, o kur dar jo ir Birutės istorija... Jis man romantiškiausias iš Lietuvos kunigaikščių“, – susižavėjimo didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu Kęstučiu neslepia R. Karpis.
„Mažasis princas“ leidžia pamatyti save šiandien
Kita R. Karpio širdį užbūrusi knyga – prancūzų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi pasaulinis bestseleris „Mažasis princas“. 1943 metais parašyta knyga išversta į 250 kalbų – panašiai kaip Biblija ir Koranas. Pasak Rafailo, skaitydamas šią knygą skaitytojas gali pasitikrinti, kaip jaučiasi pats.
„Šioje knygoje gali pamatyti save būtent šiandien, – tikina operos solistas. – Skirtingam amžiuje ją skaitydamas, skirtingai suvoki tas vertybes, kurios bandomos parodyti. Galbūt jos net ne bandytos parodyti, o taip sudėliotos, kad tau vis kažką nauja pasako ir reiškia.“
Rafailo kambaryje į lubas stiebiasi aukštos lentynos, užpildytos senomis knygomis.
Namai, sako R. Karpis, yra ta planeta, kurioje yra vietos visiems personažams iš „Mažojo princo“. Jei namuose pašnekovui kartais nepavyksta nusiimti nuo scenos atsineštos arogancijos, tai pačioje scenoje, patikina Rafailas, jis pasijaučia tiesiog sraigteliu.
„O namuose kartais norisi atsilošti ir tuomet tampu primadona su barzda. Tenka save stabdyti. Manau, kad tai būdinga daug kam. Svarbu tai suvokti, įvertinti ir laiku save suturėti“, – sako tenoras.
Visas pokalbis apie įspūdį padariusias knygas su R. Karpiu – LRT MEDIATEKOJE.
Parengė Vismantas Žuklevičius
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
