„Ilgainiui Lukiškės man virto viena atgrasiausių vietų Vilniuje. Būti ten darėsi vis labiau nemiela. Ne dėl to, kad ten buvęs kalėjimas, o dėl santykio. Dėl santykio su žmonėmis, kurie tą vietą valdo, ir dėl tų žmonių santykio su ta vieta“, – socialiniame tinkle „Facebook“ įžvalgomis apie Vilniaus Lukiškių kalėjimą dalijosi Rokas Kašėta.
Muzikantas, multiinstrumentalistas, kaip ir nemažai kitų Lietuvos muzikos pasaulio atstovų, savo kūrybine erdve buvo išsirinkęs įmonės „Aštuntas elementas“ valdomą Lukiškių kalėjimą. Tačiau R. Kašėtos sprendimą palikti kalėjimą lėmė, anot jo, atsainus požiūris į istorinę vietos reikšmę ir nepagarba joje kuriantiems menininkams. LRT RADIJO laidoje „LRT RADIJO ringas“ R. Kašėta tęsia diskusiją apie Lukiškių kalėjimo paskirtį.
Lukiškių kalėjimas – menininkų oazė
R. Kašėta sako, kad būdamas Lukiškių kalėjime jis jautė istorinio atminimo stygių.
„Ten [kalėjimo patalpose] buvau nuo konversijos pradžios iki tol, kai išsikrausčiau visai neseniai. Pradžioje aš tikėjau konversijos idėja, man atrodė, kad graži mintis tokią vietą transformuoti. Ten įsikėlęs neturėjau daug žinių apie kalėjimą, tačiau, būdamas ten, pradėjau domėtis. Jaučiau vis didesnį kontrastą tarp to, kas ten vyko, ir to, kas ten vyksta šiandien (...). Kalėjimo epicentre baras – tai atrodo neadekvatu. Nežinau kitos vietos Vilniuje, kuri liudytų tokią kompleksišką, liūdną ir multietninę Vilniaus istoriją. Dalis kalėjimo pastatyta ant totorių kapinių“, – LRT RADIJO laidoje teigia R. Kašėta.
Žurnalistas, „NARA“ tinklalapio ir tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas antrina menininkui R. Kašėtai sakydamas, jog mato Lukiškių kalėjimą kaip vietą meno atstovams ir muzikantams susitelkti, tačiau nemano, kad Lukiškių kalėjimo valdytojai idėją atskleidžia etiškai.
„Kai Vilniaus centre atsidarė ši didelė nekilnojamojo turto erdvė, mano baimė buvo, kad ji bus privatizuota ir uždaryta nuo žmonių, įrengiant brangius biurus ar butus. Erdvė tapo prieinama menininkams, daugybė muzikantų ten turi erdves, kur gali repetuoti už nedidelę kainą. Man smagu ten matyti jauną Lietuvos muzikos sceną. Problemą, kurią kėlė Rokas, keliu ir aš – muzikantai nesijaučia lygiaverčiais bendruomenės nariais. Yra nemažai konfliktų su organizatoriais, kurie nevykdo pažadėtų koncertų (...). Istorinė atmintis yra kita tema. Tai, kad tu nueini į vietą, iš kurios žydai ir lenkai buvo vedami į Panerius sušaudyti, tačiau nieko apie tai nežinai, būdamas ten, yra skandalinga“, – įžvalgomis dalijasi K. Vyšniauskas.
Lukiškių kalėjime ne tik rengiami koncertai, organizuojamos meninės ekspozicijos, tačiau ir vedamos ekskursijos. Anot muzikanto, ekskursijos ne iki galo atspindi Lukiškių kalėjimo istoriją, greičiau tik nedidelį jos fragmentą.
„Kiek teko girdėti, kalėjime nekalbama apie tarpukarį, pokarį, jeigu paklausiama – į klausimus atsakoma vienu sakiniu. Iš to galima spręsti, kad gidai ne per daugiausia žino apie Lukiškių istoriją iki nepriklausomybės“, – sako R. Kašėta.
Ar Lukiškių kalėjimas išsaugojo savo istorinį atminimą?
Lukiškių kalėjimo konversijos tyrėja Ingrida Burnajeva-Jouffrin sako pastebėjusi, jog kalėjimo lankytojų požiūris, sužinojus jo istoriją, pasikeisdavo. Prieš sužinodami istorines pastato subtilybes lankytojai Lukiškių kalėjimą kaip vietą pramogoms vertindavo teigiamai, o sužinoję – pakeisdavo savo požiūrį.
„Dar 20 a. pradžioje Lukiškių kalėjimas veikė kaip kalėjimas. Šaltiniai, priklausomai nuo valdžios, skirtingai rašė apie kalėjimą, kadangi keitėsi nusikaltimo sąvoka. Kai tyriau šį kompleksą, pastebėjau, kad žmonės, kurie rinkosi dalyvauti Lukiškių kalėjimo renginiuose, nebūdavo pakankamai įsigilinę į kalėjimo kompleksiškumą. Jų požiūris, man supažindinus su kalėjimo istorija, sovietų okupacija, dažnai pasikeisdavo – jiems nebebūdavo priimtina ten linksmintis“, – teigia I. Burnajeva-Jouffrin.
Vilniaus universiteto profesorius Andrius Vaišnys socialinių tinklų paskyroje dalijosi savo patirtimi po apsilankymo Lukiškių kalėjimo naktinėje ekskursijoje. Anot jo, ekskursiją vedęs gidas neturėjo pakankamai žinių apie istorinę vietą, su ja susijusias istorijas pasakojo „su visais būtinais keiksmažodžiais“ (rašoma prof. A. Vaišnio).
„Mano trylikos metų patirtis, dirbant su lituanistiniu paveldu ir paveldo programomis Seime, man leidžia įvertinti tam tikrus objektus. Tai stambus objektas. Jeigu jis yra taip išreklamuotas, turėtume gauti kokybišką informaciją. Tai yra unikalus objektas, svarbi Vilniaus dalis, tačiau jei noriu ten nukeliauti nepasirinkęs apsilankyti koncerte, pasigendu informacijos, kas yra objekto esmė, istorija. Naktinė ekskursija eiliniam vartotojui, kuris turi šiokių tokių žinių, gali sukelti nusivylimą (...). Turinys nėra tiek įveiklintas, kad galėtume gauti informacijos apie istoriją. Istorija gali būti žaidimas, tačiau tai rimtas žaidimas“, – priduria prof. A. Vaišnys.
Lukiškių kalėjimo konversijos kuratorė Inga Urbonaitė-Vadoklienė tikina, kad, pradėjus kurti būsimą Lukiškių kalėjimo konceptą, pagrindinis kuratorių grupės tikslas buvo išsaugoti Lukiškių kalėjimo istoriją ir edukuoti jo lankytojus. Tačiau, anot jos, projekto kuratorių lūkesčiai ir įgyvendinimo sąlygos prasilenkė su realiomis galimybėmis.
„Kai mane pakvietė kuruoti projekto, balansavome ant ribos – parduoti ar neparduoti. Dėjau visas pastangas sutelkti kuo daugiau protų ir kompetencijų, rengti forumus, kūrybines sesijas, apklausas, siekiant aktualizuoti ir parodyti, kiek daug kalėjime yra sluoksnių, kad jis yra unikalus (...). Akcentavome, kad kriminalinis sluoksnis yra paskutinis, norėjome, kad nenublanktų politinių kalinių kalėjimo aspektai (...). Pagrindinė ašis buvo edukacija ir kalėjimo dekonstravimas (...). Tuo metu nebuvo kito kelio, kaip tik nuomoti paprastąja nuoma, tai reiškia, kad nuomininkui negali primesti jokių prievolių. Mes pažindinome nuomininkus su koncepcija, tačiau į nuomos sąlygas nebuvo galima nieko įrašyti“, – teigia I. Urbonaitė-Vadoklienė.
Visos diskusijos klausykite čia:
Parengė Emilija Balcerytė
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
