Baigti restauruojamoje Zapyškio Šventojo Jono Krikštytojo bažnyčioje ir jos prieigose vykdyti archeologiniai tyrimai. Radiniai pranoko tyrėjų lūkesčius – atskleidė nežinotų faktų ne tik apie šventovę, bet ir papildė miestelio istoriją. Tiesa, spėlionių esą bažnyčia galėjo būti pradėta statyti dar Vytauto Didžiojo laikais archeologai nepatvirtina.
Archeologiniams tyrimams Zapyškio bažnyčioje ir jos prieigose vadovaujantis Justinas Račas su komanda atlieka paskutinius kasinėjimus. Su pertraukomis čia jie dirbo metus, rado daugybę bažnyčios ir miestelio istoriją papildančių radinių, Netikėčiausi – šventovės prieigose aptiktos dvi III-IV a. apyrankės.
„Viena iš apyrankių buvo suardytame kape, kita rasta atsitiktinai, bet tai reiškia, kad šioje vietoje buvo gyvenama, laidojamasi, jau iki tūkstančio metų iki bažnyčios pastatymo“, – sakė J. Račas.
Bet didžiausia staigmena – pabaigus archeologinius kasinėjimus bažnyčios viduje aptiktos kriptos, apie kurias iki šiol nieko nežinota. Archeologai sako jų tikėjęsi, kaip ir kitose bažnyčiose, po žeme, o rado šonuose virš grindų.
Kriptose archeologai aptiko liturginių radinių: kryželių, medalikėlių, rožinių liekanų, žvakidžių
Spėjimo, kad bažnyčia galėjo būti pastatyta Vytauto Didžiojo laikais, archeologai nepatvirtina. Bažnyčia, manoma, buvo pastatyta XVI a. pirmoje pusėje.
Per archeologinius tyrimus rastus radinius planuojama perduoti Kauno miesto muziejui.
Plačiau apie tai – Loretos Mačiulienės reportaže.
