Kalnų parke trečiadienį – vienas įspūdingiausių Dainų šventės pasirodymų: Ansamblių vakaras. Anot organizatorių, šiais metais vakare dalyvauja apie 4000 dainininkų, muzikantų, šokėjų.
Ansamblių vakaro režisierės teigimu, koncerte skamba gerai žinomos liaudies dainos ir nauji, specialiai šiai šventei sukurti, muzikiniai kūriniai.
„Ansamblių vakaras išsiskiria tuo, kad nėra nei vienos dainos, nei vieno šokio, nei vienos muzikos neliaudiškos, kartais ji yra labai perdaryta, kompozitoriaus perminkyta ir iš naujo pateikta, bet pagrindas yra lietuvių liaudies šokis, muzika, daina“, – sako Ansamblių vakaro režisierė Leokadija Dabužinskaitė.
Renginio įrašas:
Dainų šventės dalimi Ansamblių vakaras tapo 1970-aisiais metais. Šiame koncerte derinami trys pagrindiniai elementai: choras, liaudies šokiai ir liaudies instrumentų orkestras. Šiųmetinė ansamblių vakaro tema – gyvybės medis.
Gyvybės medį sudaro keturi elementai – ugnis, oras, vanduo ir žemė. Jų galią atskleis jungtinis choras.
„Balsas toks instrumentas, kuris prisitaiko, ir iš jo galima daug padaryti. Manau, kad bet kurią stichiją balsas gali imituoti – tiek vandenį, tiek orą, tiek gyvybę gamtos, vabzdžius, manau, kad visas stichijas gali pavaizduoti“, – mintimis LRT TELEVIZIJAI dalijosi Kauno tautinio meno ansamblio „Ratelinis“ choristė Rasa Kraptavičienė.
Rasa Murauskaitė-Juškienė, kalbėdama LRT Šimtmečio Dainų šventės studijoje, teigė, jog Dainų šventės pagrindinis akcentas – liaudies muzikos leitmotyvai.
„Ypatingas Ansamblio momentas: viskas susijungia į vieną kūrinį“, – dalijosi R. Murauskaitė-Juškienė.
Atlikėjų bendrumas ir „karštos repeticijos“
Kompozitorė Žemyna Trinkūnaitė kartu su Vaida Striaupaite-Beinariene sukūrė muziką „Vandens“ dalies pasirodymui „Upė“. Choreografiją kūrė Laimutė Kiselienė.
„Praskambėjimas kelios minutės, o paskui įsijungia ir choras. Šokėjai šoka nuo pat pirmų minučių, pirmų sekundžių“, – LRT.lt sakė Ž. Trinkūnaitė.
Ž. Trinkūnaitės muzikinė kompozicija „Mergvakaris“ jau yra skambėjusi Dainų šventėje 2018 metais.
Vidaus reikalų ministerijos rūmuose, anot Ž. Trinkūnaitės, vyko Ansamblių vakaro repeticijos.
„Muzikantai, dainininkai, o šokėjai, kiek žinau, repetuoja Kalnų parke“, – LRT.lt sakė Ž. Trinkūnaitė.
Tiesa, repeticijos karštu metu itin sunkios.
„Tik įėjau ir norėjau žengti atgal, kaip pirty. Mačiau žmonės ir su vėduoklėmis vėdinosi sėdėdami repeticijų salės viduje“, – šypsojosi Ž. Trinkūnaitė.
Ž. Trinkūnaitė dalijosi mintimis apie tai, kuo bus ypatingas šis Ansamblių vakaras. Prieš Ansamblių vakarą vyko ne tik repeticijos, bet ir parengiamieji koncertai.
„Daug originalių kūrinių. Gražus sukurtas šokis „Upė“, šoks merginos, manau, kad tikrai verta dėl tokių dalykų pasistengti, paieškoti ko nors naujo, ko dar nebuvo, bet kas žmonėms patinka. Esu dalyvavusi ir bandomuosiuose koncertuose: žmonės pradeda ploti juose, nes mato kažką naujo, kažką gražaus“, – sakė Ž. Trinkūnaitė.
Anot LRT.lt pašnekovės, dalyvaudama Dainų šventėje ji jau susikūrė bendrą žmonių ratą.
„Renkamės kartais anksčiau, būna smagių pasilabinimų, pasikalbinimų. Suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos, čia juk išskirtinė galimybė būti su savais žmonėmis“, – dalijosi Ž. Trinkūnaitė.
Pirmą kartą į Lietuvą atvykęs JAV lietuvis: nuostabi patirtis
LRT.lt kalbintas japoniško gido po Baltijos šalis autorius Masa sakė, kad jo šalies žmonės domisi tokia gražia tradicija Baltijos šalyse.
„Atvykau čia dėl savo darbo. Domiuosi tradicijomis, kurios yra kitokios nei japoniškos“, – dalijosi japonas, pridūręs, kad vėliau lankysis ir Šokių dienoje. Vakar lankėsi ir Katedros aikštėje vykusiame Folkloro koncerte.
Anot LRT.lt pašnekovo, Japonijoje nėra tokių didelių festivalių, jis yra lankęsis ir Estijos bei Latvijos Dainų šventėse.
„Sunku paaiškinti, tačiau skirtumų yra. Estai gal kiek ramesni, o latviai – per vidurį“, – dalijosi LRT.lt pašnekovas.
Iš JAV atvykęs lietuviškų šaknų turintis Algis Urbaitis išmoko lietuvių kalbos iš savo tėvų.
„Mano tėvai pabėgo nuo Antrojo pasaulinio karo į JAV. Tėtis vyko į Kanadą, o mama – į JAV. Čia mano pirmas kartas Lietuvoje. Čia nuostabu. Nuostabi patirtis. Žmonės tokie draugiški, jie šypsosi, juokiasi“, – sakė vyras.
Jaunystėje tautinių šokių kolektyve šokęs vyras LRT.lt teigė, kad šokis – būdas prisiliesti prie šeimos tradicijų.
„Ryšys su tėviške, mano močiutė pasakojo apie caro laikus, žinote, visos tos pasakos, kai esi mažas, galvoji apie tai, bet tai pamatyti iš tikrųjų... Labai keista. Palieka didelį įspūdį, žiūrėkite, kiek daug žmonių. Tautiniai kostiumai, žmonės moka visas dainas. Niekada nemačiau tokio didelio choro“, – graudinosi vyras.
Tiesa, JAV lietuviai kiek apgailestavo, jog į Dainų šventės renginius buvo labai sunku nusipirkti bilietus.
Apie Ansamblių vakarą
Ansamblių vakaras Dainų šventės programoje išsiskiria autentiška trisluoksne kompozicija. Jį sudaro trys elementai: choras, atliekantis lietuvių liaudies dainas ir kompozitorių būtent šiam koncertui sukurtus kūrinius, liaudies instrumentų orkestras ir liaudies šokių grupė. Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“ – neabejotinai vienas ryškiausių 2024 m. šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės programos renginių.
Ansamblių vakaro kūrėjai ir atlikėjai interpretuos gyvybės medį kaip pasaulio sampratą. Programoje susitiks keturios dieviškosios stichijos – Ugnis, Oras, Vanduo ir Žemė, auginsiančios tautos gyvybės medį.
Naujos, specialiai Dainų šventei parašytos liaudies dainų išdailos skambės šiuolaikiškai, neprarasdamos originalumo, chorinis dainavimas susipins su folkloru, o nauji liaudiškos muzikos kapelų ir liaudies instrumentų orkestro kūriniai išsiskirs ypatingu skambesiu.
Gyvybę kurianti stichijų sąveika atsispindės ir Ansamblių vakaro programos choreografijos sprendimuose: folklorinis šokis derės su sceniniu tautiniu ir šiuolaikiniu šokiu. Vienas kitą papildydami, kontrastuodami jie kurs nepamirštamą reginį, kurį dar sustiprins specialūs kostiumai, naujausios vaizdo ir šviesų technologijos, scenografija.
Teatralizuotą Ansamblių vakaro programą atliks per 4000 dainininkų, muzikantų ir šokėjų. Skambės žinomi, žiūrovų pamėgti kūriniai ir net 20 naujų, specialiai šiai programai sukurtų kompozicijų.
