„Tam tikra prasme giedojimą mes tik dabar atrandam, tačiau manau, kad ateis laikas, kai giedosim visais plaučiais. Pasakius dažnai giedamos giesmės pavadinimą jos melodija iš karto suskamba galvoje, tad belieka tą skambesį iš galvos perkelti į išorę“, – sako chorvedys Linas Balandis.
Jis šypsosi ir sako, kad kalėdinis metas chorams ir dirigentams yra intensyvus, tačiau malonus. Ne vienam chorui vadovaujantis L. Balandis pasakoja, kad su mėgėjų chorais kalėdiniam laikotarpiui jie pradeda ruoštis dar rugsėjį, o su profesionalais, pavyzdžiui, su savo vadovaujamu Šiaulių valstybiniu choru „Polifonija“, kalėdines giesmes pradėjo giedoti tik lapkričio pabaigoje.
Kalėdų laikotarpis dažniausiai siejamas su santarve, šiluma, kalėdinėmis eglutėmis, dovanomis, kūčiukais. Vienas ypatingiausių laikotarpių metuose sunkiai įsivaizduojamas be kalėdinių dainų ar giesmių. Būtent apie pastarąsias, jų kilmę, prasmę ir pasikalbėjome su chorvedžiu L. Balandžiu. Jis nurodė ir keletą labai gražių giesmių, jų klausantis ir linkime kurti šventinę Kalėdų nuotaiką.
Giesmių kilmė ir tradicijos
– Kalėdų laikotarpis sunkiai įsivaizduojamas be kalėdinių giesmių. Kokia jų kilmės istorija?
– Pirmąja kalėdine giesme Europoje laikoma „Jesus refulsit omnium“ (liet. „Jėzus apšvietė visus“), kuri atsirado 4-ajame amžiuje, ją parašė Hilarijus Puatietis. Galima suprasti, kad giesmės atsirado labai seniai, liturgija Bažnyčioje dar tik formavosi, o giesmės buvo aktualios jau tada (šypsosi). Bažnyčioje dvi pagrindinės šventės yra: Velykos ir Kalėdos. Kalėdoms reikėjo muzikos, taip gimė pirmosios giesmės.
Šiandien gana sunku atskirti, kas yra giesmė ir kas yra daina. Gali pasitelkti nereliginį tekstą, kuriame nuskamba tokia frazė kaip „gimė kūdikėlis“, tačiau nežinau, ar galime sakyti, kad tai giesmė, tai labiau kalėdinė daina.
– O kuo skiriasi kalėdinė daina nuo kalėdinės giesmės?
– Pirmas dalykas, kuris lemia, kad kūrinys yra giesmė, yra tekstas. Jei jis parašytas Bažnyčios tėvų, šventųjų, tų, kurie yra susieti su Bažnyčia, tai galima laikyti giesme. Tikslus giesmės apibrėžimas būtų, kad tai vokalinis poetinis kūrinys, giedamas solisto ar choro, dažnai susijęs su apeigomis.
Tas „dažnai susijęs su apeigomis“ reiškia, kad giesmė gali būti ir paraliturginiame veiksme, t. y. giedama po apeigų, miesto aikštėje ir t. t. Tačiau svarbiausias elementas, kuris skiria giesmę nuo dainos, kaip ir minėjau, yra tekstas.
– Kokios yra kalėdinių giesmių giedojimo tradicijos pasaulyje ir Lietuvoje?
– Pirma reikėtų atkreipti dėmesį į skirtį tarp protestantų ir katalikų, kalbant šia tema, ji yra akivaizdi. Katalikų pasaulyje reforma įvyko tik 20 a. antroje pusėje, tada dokumentuose oficialiai patvirtintas bendruomenės giedojimas, raginama, kad ir bendruomenė įsijungtų giedoti apeigose. Tuo tarpu protestantai tai įtvirtino jau 16 a. viduryje, todėl jų pasaulyje bendruomeninio giedojimo tradicija yra daug gajesnė.
Pas mus nėra įprasta namie susėsti ir giedoti giesmes, o pavyzdžiui vokiečių namuose – priešingai, tai yra įprasta taip pat, kaip ir namų muzikavimas.
Kažkada atlikau tyrimą, stebėjau, kaip žmonės Lietuvoje įsitraukia į bendruomeninį giedojimą bažnyčiose per apeigas, įsitraukusiųjų procentas buvo labai mažas. Galbūt mes neįpratę, dar neturim išsiugdę tradicijos. Lietuvoje kalėdinių kūrinių skambėjimas dažniausiai priimamas pasyviai. Žmogus klauso, galbūt mintimis kur nors nusikelia, tai jau kiekvieno reikalas, tačiau prisijungti prie giedojimo nėra labai įprastas reiškinys.
Didžiausia skirtis, kalbant apie kalėdinių giesmių giedojimą, manau, yra tarp protestantiškos Europos ir katalikiškos Europos.
– O tokiose itin katalikiškose šalyse kaip Lenkija, Italija taip pat negiedama kartu?
– Giedama. Ten truputį anksčiau pradėta skatinti giedoti kartu, atsirado tokių specialybių kaip liturgijos vadovas, jis taip pat prie to skatinimo prisideda. Lenkijoje giedama daugiau nei Lietuvoje.
– Kodėl Lietuvoje to mažiau?
– Galbūt mes šiek tiek drovesni, galbūt mėgstam stebėti iš šono.
Kita vertus, mano minėta reforma Europoje įvyko 20 a. antroj pusėj, apie 1963 m., tada mes buvom okupuoti sovietų, todėl reformų įgyvendinimas nusikėlė 40 metų.
Tam tikra prasme giedojimą mes tik dabar atrandam. Tarp kitko, jei pažiūrėtumėt į jaunimą per mišių apeigas ir pastebėtumėt, kaip jie gieda, kad ir kalėdines giesmes, pamatytumėt, kaip aktyviai jie įsijungia į giedojimą. Manau, kad ateis laikas, kai giedosim visais plaučiais (šypsosi).
– Pasaulyje kalėdinės giesmės kuriamos ir kuriamos, o kaip Lietuvoje? Kaip tai paveikė okupacija?
– Nepriklausomoje Lietuvoje buvo nemažai kūrėjų. Pavyzdžiui, Juozas Naujalis puikiai kūrė, nors ir pasiskolindavo kai ką iš lenkų ir pritaikydavo mums (juokiasi). Man atrodo, kad kūrinys „Gul šiandieną jau ant šieno“ nėra labai lietuviška giesmė. Vienaip ar kitaip, mes kūrėme. Paskui buvo štilis. Ir apie 1990–1991 metus prasideda religinis atsigavimas, ypač muzikos. Kūrėsi daug chorų, buvo kuriama daug visokios muzikos, tačiau Kalėdų muzika liko šiek tiek užmaršty, daug naujų kūrinių neatsirado.
Pastaraisiais metais šią situaciją bando spręsti Kompozitorių sąjunga ir tai labai džiugina. Rodos, prieš 10 metų buvo išleistas rinkinys su gana sudėtinga kalėdine muzika, o pernai Zitos Bružaitės (Z. Bružaitė yra lietuvių kompozitorė, pedagogė – LRT.lt) iniciatyva buvo įrašytas giesmių kompaktinis diskas ir atskirai išleistos natos. Šis repertuaras yra prieinamas visiems, jame yra net vienuolika giesmių, kurias parašė tokie kompozitoriai kaip Vaclovas Augustinas, Kristina Vasiliauskaitė, Vaida Beinarienė, Mykolas Natalevičius ir kiti. Tai yra labai džiugu.
Giesmių rekomendacijos
– Gal galima išskirti populiariausią šiuo metu kalėdinę giesmę, kokia jos istorija?
– Šiuo metu itin populiari yra „Carol of the Bells“, tačiau nedaug kas žino, kad iš tikrųjų tai yra ukrainiečių kūrinys „Ščedryk“ („Shchedryk“). Amerikiečiai paprasčiausiai paėmė, padarė savo versiją ir išpopuliarino.
Turiu nemažai draugų Ukrainoje, tad paskambinau vienai bičiulei ir paprašiau papasakoti daugiau apie šio kūrinio istoriją. Pasirodo, jis neturi nieko bendro su Kalėdomis. „Ščedryk“ yra ukrainiečių liaudies dainos trumpinys. Dainų žanrų ten yra įvairių: ščedrivkos, kaliatkos ir t. t. O „Ščedryk“ aranžuotę praėjusiame šimtmetyje sukūrė toks ukrainiečių kompozitorius Mykola Leontovyčius. Ir tas kūrinys tapo populiarus.
Galima sakyti, kad ščedrivkų fenomenas yra ukrainiečių liaudies dainų pamatinis elementas. Per ščedrivkas skleidžiasi ne krikščioniškas, o apeiginis aspektas. Ši giesmė buvo giedama Naujųjų Metų išvakarėse, o Naujieji Metai tuo metu būdavo švenčiami pavasarį.
Tos dainos tikslas yra linkėti gero derliaus, stiprios sveikatos ir t. t. Vėliau amerikiečiai paėmė šį kūrinį ir padarė „ding dong, ding dong“ (dainuoja) – „Varpelių dainą“, jos tekstas kaip ir neatitinka originalo, bet pats kūrinys tapo labai populiarus. Tokia yra „Carol of the Bells“ istorija (šypsosi).
– Kalėdinė giesmė yra pagoniška?
– Absoliučiai. Tačiau labai abejoju, ar ji skamba kur nors liturgijoje. Ji skamba kaip daina.
– Ar dainos gali skambėti liturgijoje?
– Manau, kad oficialiai, pagal Bažnyčios nurodymus, negali, bet atskirti, kur daina, kur giesmė, gali būti labai sunku.
– O kokios giesmės jums labiausiai patinka?
– Man labiausiai patinka Juozo Naujalio giesmė „Tyliąją naktį“. Taip pat „Atsiskubino Betliejun“ – ji Lietuvoje nėra tokia populiari, bet pats labai ją mėgstu. Dar „Didis džiaugsmas patekėjo“.
Šios giesmės gali atrodyti kiek archajiškos, juk jos kurtos 19 a. pab. ir 20 a. pr., tačiau reikėtų paklausyti, kaip jas perdarė Gintautas Venislovas su choru „Brevis“. Jos yra kitaip suritmuotos, apipintos visokiais instrumentais, skamba labai smagiai.
Man dar patinka Jono Švedo „Betliejaus prakartėlėj“, įspūdį daro ir Vaclovo Augustino „Kalėdų gėlės“. Turiu ir užsienietiškų mėgstamų giesmių.
Nors tai liūdnoka daina, bet man šiuo metu labai patinka „Merry did you know?“. Muziką ir žodžius jai parašė Markas Lowry, dainą atlieka „Voctave“. Ši gili graži daina pasakoja istoriją ir klausia: „Marija, ar tu žinojai, kad pagimdei tą, kuris išgelbės pasaulį?“ Naratyvas – labai įtraukiantis, aš bent kartą per dieną tos dainos paklausau (šypsosi).
– O kokia kalėdinė giesmė dažniausiai giedama bažnyčiose?
– Man atrodo, kad „Silent Night“ (liet. „Tyli naktis“).
– O Lietuvoje?
– Manau, kad Lietuvoje vis tiek populiaresnė yra „Sveikas, Jėzau, gimusis“ ar „Tyliąją naktį“.
Giedanti bažnyčia ir praturtėjimas giedant
– Kalbate apie giesmes su labai daug meilės, kalbėjome apie bendruomeninį giedojimą. Žmonės gana lengvai dainuoja drauge, o ar giesmės turi to, kas pakviestų prisijungti giedoti kartu?
– Turi. O kas lemia, kad žmogus gali giedoti drauge? Visų pirma – įsimintina melodija. Jei dabar pasakyčiau „Tyliąją naktį“, melodija greičiausiai pamažu pradėtų skambėti galvoje.
Kitas dalykas – diapazonas. Svarbu, kad jis nebūtų per platus, kad žmonės galėtų giedoti kartu. Manau, kad po truputį, po truputį žmonės prisijungs ir ateityje turėsime daugiau giedančią bažnyčią.
Pasakius dažnai giedamos giesmės pavadinimą jos melodija iš karto suskamba galvoje, tad belieka tą skambesį iš galvos perkelti į išorę (šypsosi).
– Su chorais dirbate jau ne vienus metus. Ką duoda chorui, žmogui kalėdinių giesmių giedojimas?
– Visa liturginė muzika yra logocentrinio prado, kylanti nuo teksto į muziką, o ne atvirkščiai, ne muzika išstumia tekstą. Visas Bažnyčios mokymas yra grįstas tekstu. Jei į tą tekstą įsigyveni, jei perleidi jį per save giedodamas, pats praturtėji. Apmąstai gimimo ar prisikėlimo per Velykas džiaugsmą ir t. t.
Tekstą suprasti, o ne atlikti mechaniškai yra labai svarbu. Man labai svarbu ir tai, kur kūrinys skamba. „Tyliąją naktį“ vienaip skambės kokioje miestelio aikštėje, kitaip bažnyčioje, kuri yra sakrali erdvė, įkrauta tikėjimo. Tas kūrinys yra kurtas skambėti bažnyčioje. Man atrodo, kad skambesys erdvėje taip pat labai praturtina tą, kuris gieda. Juk net yra garsus pasakymas: „Kas gieda – dvigubai meldžiasi.“
Klausytojas per tekstą, muzikos grožį, per jų samplaiką taip pat dvasiškai praturtėja.
– Kuriuos kalėdinių giesmių koncertus šiuo laikotarpiu rekomenduotumėte?
– Labai kviečiu gruodžio 26 d. į Šv. Kotrynos bažnyčią Vilniuje, į koncertą „Nakties daina“. Giedos puikus choras „Jauna muzika“. Skambės labai įdomaus kompozitoriaus Ivo Antognini kūriniai. Jis šveicaras, mane labai nustebino jo kūriniai, jo muzika – nuostabi.
Savaime suprantama, labai rekomenduoju gruodžio 31 d. apsilankyti Šiaulių katedroje. Ten vyks choro „Polifonija“ koncertas.
Šiaip kiekvienais metais Bernelių mišios šv. Kazimiero bažnyčioje būna labai įspūdingos, gieda choras „Brevis“, pats į tas mišias kartais nueinu pagiedoti. Kiekvienais metais choras „Ąžuoliukas“ ruošia koncertą Kalėdų laikotarpiu. Choras „Langas“ būna ką nors nusimatęs Bernardinų bažnyčioje.
– Ar kalėdinės giesmės priduoda kalėdinės dvasios?
– Taip, žinoma. Nors prekybos centrai su juose skambančia muzika, lapkričio pabaigoje papuoštom eglutėm išbalansuoja taip, kad žmogus pats nebesusivokia, kada tos Kalėdos, o kalėdinės nuotaikos kartais ir nebelieka, bet giesmės suteikia tos kalėdinės dvasios (šypsosi).
– Ko palinkėtumėt Kalėdų proga?
– Turiu tris elementus, kurie šiaip ir katalikiškam mokyme yra labai svarbūs. Tai tikėjimas, viltis ir meilė. Man atrodo, kad šie trys elementai skatina gyventi. Tikėjimas nebūtinai Dievu, tikėjimas kuo nors, viltis dėl ko nors ir meilė viskam, ką darai. Jei visus šiuos elementus sujungi į vieną, tada gyventi lengva pasidaro. To visiems ir linkiu (šypsosi).
