Kultūra

2018.05.03 07:04

N. Ikstenos romanas „Motinos pienas“ verčiamas į lietuvių kalbą

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.05.03 07:04

Balandį Londone vykusioje knygų mugėje trys Baltijos šalys Lietuva, Latvija ir Estija dalyvavo garbės viešnios teisėmis ir pristatė ryškiausius savo šalies rašytojus bei jų kūrinių vertimus į anglų kalbą. Mugės dienos autoriai Kristina Sabaliauskaitė, estas Mihkelis Mutas ir latvė Nora Ikstena diskutavo apie šalių panašumus ir skirtumus, apie tai, kas vienija mūsų šalių literatūrą ir kuo galime būti įdomūs vakariečiams. Tačiau nuskambėjo ir apgailestavimas, kad tarp Baltijos šalių trūksta vertimų į savas kalbas.

Londono knygų mugės dienos autoriai – lietuvių rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, estas Mihkelis Mutas ir latvė Nora Ikstena pokalbyje apie Baltijos šalių literatūrą, pabrėžė, kad svarstydami, kuo galėtume būti įdomūs vakarų pasauliui, nustojome domėtis vieni kitais, mažai šalių kaimynių šiuolaikinės literatūros verčiame į savas kalbas. Pavyzdžiui, Estų Mikhelio Muto romanai į lietuvių kalbą neversti, neišverstas ir latvės Noros Ikstenos bestseleris „Motinos pienas“, Latvijoje išleistas 17 000 tiražu. Rašytoja teigė, kad vakarai labiau domisi mūsų praeitimi, nes daug ko apei ją nežino, o mums patiems tai 

„Vakarų skaitytojai ieško nepapasakotų, jiems nežinomų istorijų, to, kas yra nesena Europos istorija, kurią jie žino statistiškai, tačiau nežino tikrų žmonių asmeninių istorijų, traumuojančių patirčių. Per literatūrą jie ir atranda mūsų istoriją, ir sužino apie mus“, – sakė rašytoja N. Ikstena.

„Motinos pienas“ išverstas į anglų kalbą tapo „Sovietiniu pienu“ su nuoroda skaitytojams į Rytų Europos patirtį. Šiuo metu šį romaną į lietuvių kalbą verčianti Laura Laurušaitė sako, kad verčiant į lietuvių kalbą tokios būtinybės nėra, nes mūsų šalių praeitis panaši. Knygoje autorė aprėpia laikotarpį nuo savo gimimo 1969 m. iki 1989-ųjų. 

„Man atrodo patirtys artimos, ypač moteriškai publikai, nes apie trijų moterų likimus, močiutės mamos ir dukros, kaip yra gražiai pasakius latvių rašytoja Mara Zalite, tai – tarsi tvirtai supinta kasa. Taip tvirtai, kad net skauda plaukų šaknis, susikuria tokia magiška moteriška trejybė. Man atrodo, ta Ikstenos moteriška patirtis jautriai išreikšta, kiekvienai moteriai gali būti artima, net joms nesuteikti vardai signalizuoja, kad tai gali būti bet kuri mūsų, o sovietmetis – tik fonas, nepagrindinis veikėjas. Tai – psichologinis romanas, paremtas asmenine patirtimi. Ikstenos mama mirė anksti, pati negalėjo turėti vaikų, ta knyga galbūt kalbasi su savo negimusia dukterimi“, – pasakojo vertėja L. Laurušaitė.

Minėdami Latvijos valstybės atkūrimo šimtmetį, šios šalies rašytojai sukūrė projektą „Mes. Latvija, XX amžius“. 13 autorių susibūrė leisti istorinių romanų seriją. Kiekvienas – apie pasirinktą XX a. laikotarpį. N. Ikstenos knyga – „Motinos pienas“ išleista 2015 m., yra šio projekto dalis.

„Latviai kaip ir lietuviai mini nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį, pasirodo įvairių projektų, skirtų istorijos aktualizavimui, pavyzdžiui, filmai latvių 100-mečiui, kur 8 dokumentiniai, 6 vaidybiniai ir 2 animaciniai, ir taip pat 13 romanų serija, kur ir N. Ikstena – fundamentali serija, kur dalyvauja viešosios sferos intelektualai, rašytojai, 13 žymių vardų. Jie, kaip sakoma, susipjaustė XX a. istoriją riekelėm ir kiekvienas parašė po romaną. Tos riekelės tema – unikalus projektas, savotiška pridėtine nacionaline verte“, – kalbėjo L. Laurušaitė.

Pasak vertėjos L. Laurušaitės, romaną „Motinos pienas“ ji ketina išversti rudenį, o knygą pristatyti ketinama Vilniaus knygų mugėje kitąmet.