Šeduvoje kuriamas didžiausias Europoje memorialas Lietuvos žydams. Šeduvos pakraštyje už privačias lėšas planuojama atkurti žydų miestelio gyvenimą, įrengti muziejų.
Radviliškio rajone kylantis objektas dar nebaigtas statyti, o jau yra žinomas visame pasaulyje. Šeduvą garsina ir iš čia kilę pasaulyje žinomi žmonės. Čia gyveno buvusio Izraelio prezidento Chaimo Hèrcogo, ministro pirmininko Benjamino Netanjahu seneliai. Tačiau pagrindinis tikslas – atspindėti žydų atmintį, pagerbti Holokausto aukas.
„Nemėginam vaikytis garsių pavardžių. Mums svarbu, kad tokie žmonės yra išeiviai iš Šeduvos, bet daug svarbiau papasakoti apie tų žmonių tėvus, apie jų protėvius. Kaip jie gyveno, kokia buvo jų kultūra, kokie buvo jų papročiai, kuo vertėsi tie paprasti žmonės. Mūsų dėmesys skirtas tai štetlo kultūrai, kuri buvo sunaikinta, nes kai nelieka žmonių, nebelieka tos kultūros kūrėjų ir skleidėjų“, – pasakoja Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius.
Štetlas jidiš kalba reiškia miestelį. Šeduvoje žydai įsikūrė 18 amžiuje. Tai buvo amatininkai, prekybininkai, žemdirbiai, gydytojai, vaistininkai, fotografai. Žydai sudarė daugiau kaip pusę Šeduvos gyventojų. Atidaryta keliasdešimt žydų parduotuvių, veikė sinagoga, religinė mokykla, ritualinė pirtis, vilnos karšykla, kepyklos, restoranai. Naujojo muziejaus atidarymas svarbus visai Šeduvos bendruomenei.
„Šeduvoje buvo tikrai didelė žydų bendruomenė. Kai vyko tie tragiški įvykiai, ji išnyko. Turime nemažą palikimą iš to laikotarpio. Turime ir sinagogos vietą, kur stovėjo senoji sinagoga <...>. Matote paminklą, kurį ir dovanojo memorialinis fondas. Šeduvos krašto žmonės to muziejaus atidarymo labiausiai laukia todėl, kad tai bus įspūdingas traukos taškas. Ką reiškia traukos taškas? Tai reiškia, kad mes turėsime turistų, turėsime lankytojų ir galėsime įveiklinti pačią Šeduvą. Ne ką mažiau reikalingas yra ir istorijos įprasminimas, atgaivinimas“, – įsitikinęs Šeduvos kultūros centro vadovas Vaidotas Katutis.
Kelių tūkstančių kvadratinių metrų ploto muziejus lankytojams bus atvertas tik kitų metų vasarą. Statybos dar nebaigtos, tačiau jau planuojamos ekspozicijos. Filmuojami dokumentiniai filmai, kurių iki šiol kurta Lietuvoje nebuvo.
„Norisi suteikti tokį didesnį, aiškesnį suvokimą, atkuriant buvusį gyvenimą. Tam tikri buities momentai... Vienas iš įspūdingiausių vaizdų buvo Valkininkuose atkurtas prieš Pirmąjį pasaulinį karą veikęs turgus. Buvo labai daug žmonių ir tas įspūdis toks nepakartojamas. Aktoriai apsirengę, viskas paruošta, paruošta filmavimo aikštelė“, – sako Milda Jakulytė-Vasil, „Dingusio štetlo“ ekspozicijos kuratorė.
Muziejaus ekspozicijas kuria amerikiečių įmonė, dirbusi su garsiausiais pasaulio muziejais. Prie projekto prisideda Italijos, Suomijos, Šveicarijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos specialistai. Šeduvoje kuriamas memorialas bus didžiausias Europoje. Jis statomas be savivaldybės ir valstybės finansinio prisidėjimo.
„Privačiai remiamas, privataus verslo. Mes tikrai esam unikalūs tuo, kad tokios apimties projektas Lietuvoj nematytas ir negirdėtas. Dėl lėšų galiu pasakyt, kad tai nėra pigus projektas, nes viską norisi padaryti kuo geriau“, – pasakoja S. Kanovičius.
Muziejus lankytojams duris atvers kitų metų vasarą. Jis bus atviras įvairioms amžiaus grupėms. Tačiau didžiausią dėmesį ketinama skirti moksleiviams, kad būtų užpildytos švietimo spragos. „Dingęs štetlas“ dar prieš 5-erius metus buvo įtrauktas į prestižinį Europos memorialinių vietų sąrašą, kurį pildo Berlyne esančio Holokausto memorialo informacinis centras.
