Didžiąją savaitę Žemaitijos maldos namuose jau kelis šimtus metų giedamos Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmės. Unikalios ir pripažintos Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybe giesmės itin populiarios Žemaitijoje. Jas puoselėti bandoma ir kituose regionuose.
Į Žemaičių Kalvarijos baziliką per Didžiąją savaitę renkasi maldininkai giedoti tradicinių Žemaičių Kalvarijos kalnų. Vietos gyventoja Alma Mikalauskienė sako Kalnus giedanti jau keliasdešimt metų. Tai darė kelios jos šeimos kartos.
„Tarybiniais laikais, kai mano mama buvo mokytoja, mes negalėjom lankytis bažnyčiose. Močiutė nusivesdavo slapčiom. Ir aš labai pavydėdavau draugėms, kurios galėdavo laisvai būti bažnyčioje. Dabar aš labai patenkinta, kad aš galiu laisvai pati išgyventi šitą džiaugsmą“, – teigia Žemaičių Kalvarijos gyventoja Alma Mikalauskienė.
Žemaičių Kalvarijos kalnai – kelių valandų trukmės Kristaus kančios apdainavimas. Didžiulį giesmių rinkinį sudaro gavėnios laikui skirtos giesmės, labai artimos žemaičių liaudies dainoms. Kalnai giedami per atlaidus, lankant koplyčias. Didžiąją savaitę – bažnyčiose, taip pat per šermenis ir minint mirusiuosius.
„Ne visos giesmės yra liūdnos. Daugiau jų giesmių yra tokio maršo tempu. Kadangi jos yra ir pritaikytos, kaip yra pastatytos pas mus Žemaičių Kalvarijoj Kristaus kančios vietos, kurios yra pastatytos 17 amžiaus vidury. Jeigu nuo vienos Kristaus kančios vietos iki kitos yra nedidelis atstumas, tai ten yra tik 4 giesmės eilutės. O kur ilgiausios, 15-16, daugiausia yra 17 giesmės eilučių – viskas yra suderinta vidutiniam žmogaus žingsniui“, – sako bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas.
Žemaičių Kalvarijos kalnai – šio etninio regiono simbolis. Tačiau jaunimas tradicijos perimti neskuba. Todėl giedojimą bandoma gaivinti ir kituose regionuose. Šiauliuose Kalnai giedami antrus metus.
„Vyskupas Motiejus Valančius yra pasakęs, kad berods 1644 metais dominikonai ir su dūdom giedodavo kalnus. Tai mes kitais metais irgi pabandysime su dūdom giedoti kalnus mūsų bažnyčioje“, – teigia klebonas Gintaras Jonikas.
Kalnų giedojimas ne tik krikščioniškas paveldas, bet ir žemaitiško tapatumo ženklas. Į nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo sąrašą Žemaičių Kalvarijos kalnai įtraukti prieš kelerius metus. Siekiama, kad šios giesmės būtų pripažintos ir UNESCO.
