Eidamas 90-uosius metus mirė Lietuvos kompozitorius, kultūros ir meno veikėjas Algimantas Raudonikis. Liūdną žinią pranešė Lietuvos muzikos informacijos centras. Pastaruoju metu kompozitorius gyveno slaugos namuose Trakuose.
Anot Lietuvos muzikos informacijos centro, A. Raudonikis yra parašęs daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių. Didžiąją jo kūrybos dalį sudaro estradinė muzika – dainos, šokiai, pjesės pučiamųjų orkestrams, akordeonui, fortepijonui. Taip pat sukūrė nemažai choro dainų, kūrinių liaudies instrumentams, jų ansambliams ir kapeloms (specialiai kūrė saviveiklos kolektyvams). Būdingi A. Raudonikio dainų bruožai – melodingumas, nuoširdumas, paprastumas, lyrizmas, optimizmas, glaudus ryšys su klasikinėmis tradicijomis.
Kompozitorius žinomas dėl tokių dainų kaip „Skinsiu raudoną rožę“, „Švelnumas“, „Mylimos akys“. A. Raudonikis yra prisipažinęs, kad mėgstamiausia jo paties daina – „Tėvynė“.
„Kūriniai, tapę visos liaudies dainomis“
Portalui LRT.lt A. Raudonikis yra teigęs, kad jeigu ko nors ir kada nors gailėjosi, tai nebent neparašytų kūrinių.
„Vis tiek dainos yra susijusios daugiausia su gyvenimu. Jeigu imame vaikų dainas, tai jos mokyklinės tokios, darželis ten gali būti, „Dainų dainelėje“ daug dainuota tų dainų. Viskas, kas iš gyvenimo. Aišku, svarbu kartais ir poetinis tekstas, nors geriausioms dainoms pirma gimdavo muzika, paskui poetas tekstą rašydavo“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ yra sakęs A. Raudonikis.
LRT RADIJAS pasiūlė Artūrui Novikui prisiminti kolegą kompozitorių A. Raudonikį.
„Jis buvo labai kultūringas, šiltas, malonus žmogus. Algimantas Raudonikis – vienas didžiausių Lietuvos melodistų. Visos jo dainos, pavyzdžiui, „Mylimos akys“, „Rankų švelnumas“, galima sakyti, tapusios liaudies dainomis“, – LRT RADIJUI teigė kompozitorius A. Novikas.
Kompozitoriaus A. Raudonikio dainos yra nemirtingos, jas dainuoti iki šiol renkasi konkurso „Dainų dainelė“ atlikėjai, BNS sakė choro dirigentas, džiazo muzikos mokytojas, dainininkas, kompozitorius A. Novikas.
„A. Raudonikis pasižymėjo gražiomis ir šiltomis melodijomis. Tokios dainos kaip „Rankų švelnumas“, kurią dainavo Virgilijus Noreika, tai yra ne tik populiariosios muzikos, tai dainos klasika“, – penktadienį BNS sakė A. Novikas.
Anot jo, kompozitorius daug dėmesio skyrė ir dainų tekstams.
„Man tenka nemažai keliauti su konkursu „Dainų dainelė“, kiekviename konkurse skamba A. Raudonikio dainos, nors jos jau ir skaičiuoja ne vieną dešimtmetį, bet vis tiek yra populiarios. Man malonu, kad vaikai, kurie mokosi muzikos, tas dainas dainuoja“, – tvirtino kompozitorius.
A. Novikas prisiminė, kad A. Raudonikis labai draugavo su jo tėvais – Mikalojumi Noviku ir Irena Novikiene.
„Jis pas mus dažnai lankydavosi, su tėčiu kartu aptarinėdavo savo sukurtas dainas, vienas kitam padėdavo, pasakydavo savo nuomonę, kartais tekdavo ir tėčiui pataisyti, o kartais ir Algimantui, ką būdavo sukūręs. Jie labai draugiškai tai priimdavo. Abu labai vertino melodingumą dainoje ir teksto nebanalumą“, – pasakojo kompozitorius.
Jo mama I. Novikienė A. Raudonikį prisimena kaip labai nuoširdų, šiltą, išmintingą žmogų.
„Jis turėjo prigimtinį talentą. Žinoma, kažkiek žinių įgijo J. Tallat-Kelpšos mokykloje, buvusioje konservatorijoje, dabar akademijoje, bet jis labai melodingas. Tuo metu, kai Lietuvoje pradėjo skambėti estradinė muzika, tokio lygio kūrėjų buvo tikrai mažai. Jis buvo pirmas ir genialus kompozitorius“, – penktadienį BNS sakė I. Novikienė.
Pasak jos, kompozitorius visada turėdavo savo nuomonę, poziciją ir jos laikydavosi.
„Bet nebuvo atvejų, kad ką nors įžeistų“, – pabrėžė ji.
Populiarių dainų autorius, kompozitorius A. Raudonikis mirė penktadienį eidamas 90-uosius metus. Jis sukūrė apie 700 įvairių žanrų kūrinių, per savo gyvenimą surengė apie 400 autorinių koncertų.
Z. Nutautaitė-Indrikonienė: maestro dalyvaudavo visuose plokštelių įrašuose
Vilniaus plokštelių studijos redaktorė Zina Nutautaitė-Indrikonienė LRT.lt sakė, kad svarbiausia – įrašai plokštelėse.
„Juk įrašyta labai daug jo autorinių plokštelių. Jos buvo neįtikėtinai populiarios: leidžiamos tūkstantiniais tiražais. Neapsieidavome be A. Raudonikio dainų. Maestro visuomet dalyvaudavo plokštelių įrašuose, jaudindavosi dėl savo dainų, dėl atlikėjų. Jam buvo svarbu, kad atlikėjai gerai dainuotų: ir tartis turėjo būti gera, ir kad visiems patiktų“, – LRT.lt sakė Z. Nutautaitė-Indrikonienė.
Vilniaus plokštelių studijos redaktorė sako pažinojusi velionį kompozitorių nuo 1964 m.
„Buvo savas žmogus Vilniaus plokštelių studijoje. Kiekvieną kartą, kai palydžiu išeinančius kompozitorius, norisi verkti. Tik spėk degti žvakeles. Pranešimas per radiją sukrėtė mus visus“, – atviravo LRT.lt pašnekovė.
Ji džiaugiasi, kad bėgant laikui A. Raudonikio dainos nepraranda nei savo magijos, nei aktualumo.
„Jos toliau skamba. Ir prie stalo, ir visur kitur. Vinilo plokštelių šerdyse daina skambės visada“, – sakė pašnekovė.
Judita Leitaitė: vienas iš nuostabiausių muzikos pasaulio žmonių
„Tai vienas iš nuostabiausių muzikos pasaulio žmonių, kuriuos esu sutikusi, – LRT.lt sako solistė Judita Leitaitė. – Niekada nemačiau jo susirūpinusio – veikiausiai nenorėjo kitiems rodyti savo rūpesčių, buvo be galo pozityvus, linksmas. Visuose savo koncertuose jo dainas dainuoju ir žmonėms labai patinka – tai yra žmonių kompozitorius. Ir dabar ruošiuosi į koncertą ir galvoju, kokią dainą atlikti jam atminti.“
J. Leitaitė pasakoja žinojusi, kad sausį 90-metį paminėti turėjęs kompozitorius sirgo, pastaruoju metu buvo kelis kartus nuvykusi į slaugos namus, kur A. Raudonikis gyveno jau kurį laiką.
„Tačiau taip ir nesusitikome, nes manęs neįleido. Galbūt jau buvo silpnokas“, – atsiduso šiltai A. Raudonikį prisimenanti J. Leitaitė.
Taip pat skaitykite
A. Raudonikis 1941–1943 m. mokėsi Šakynos pradžios mokykloje, 1944–1952 m. Joniškio 1-ojoje vidurinėje mokykloje, dainavo moksleivių chore, lankė dramos būrelį, akompanavo šokėjams. Kompozitorius buvo ir Joniškio garbės pilietis.
1953 m. studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 1953–1957 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje mokėsi muzikos teorijos ir kompozicijos (Antano Račiūno ir Jurgio Gaižausko klasėse). 1957–1963 m. LSSR konservatorijoje studijavo kompoziciją (prof. Eduardo Balsio klasėje).
1961–1962 m. Liaudies meno rūmų muzikos skyriaus vyr. metodininkas, 1962–1965 m. meno vadovas, 1965–1967 m. muzikos skyriaus vedėjas. 1971–1978 m. LSSR konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreografijos katedros dėstytojas. 1992–1998 m. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ garbės sargybos pučiamųjų orkestro darbuotojas.
1970 m. respublikinės dainų šventės, 1978 m. „Gaudeamus-VII“ ir 1988 m. „Gaudeamus-X“ Baltijos studentų dainų švenčių Vilniuje, 1969, 1977 m., 1987 m. ir 1997 m. respublikinių moksleivių dainų švenčių šokių dienų vyr. muzikos vadovas, 1978 m. Lietuvos VII vasaros spartakiados iškilmingo atidarymo vyr. muzikos vadovas. Buvo įvairių meno tarybų ir komisijų narys, konkursų bei festivalių žiuri pirmininkas arba narys. Nuo 1967 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, ne kartą rinktas į valdybą, daug metų buvo karių šefavimo komisijos pirmininkas.
Lietuvoje ir svetur jo kūrinius atliko solistai Vaclovas Daunoras, Algis ir Voldemaras Frankoniai, Aleksas Lemanas, Viktoras Malinauskas, Janina Miščiukaitė, Virgilijus Noreika, Birutė Petrikytė, Stasys Povilaitis, Rimantas Siparis, Nijolė Ščiukaitė, Ona Valiukevičiūtė ir kt., taip pat Lietuvos radijo ir televizijos lengvosios muzikos orkestras, pučiamųjų orkestras „Trimitas“, Lietuvos kariuomenės garbės sargybos orkestras ir daugelis estradinių orkestrų.
