Penktadienį Kaune po penkerių metų rekonstrukcijos žiūrovams bus atidarytas legendinis kino teatras „Romuva“. Kinomanų laukia atnaujinta Didžioji salė ir po ja įrengta nauja Kamerinė salė. Kino teatras lauks ne tik filmų mėgėjų – vietos jame bus ir šokio, teatro, muzikos pasirodymams. Rekonstrukcijai vadovavęs architektas pasidalijo ir iššūkiais, kurie iškilo tvarkant Europos paveldo ženklą turintį pastatą: pavyzdžiui, atėję specialistai aptiko, kad Didžiosios salės lubų skliautas buvo įdubęs.
Rekonstrukcija užtruko, nes reikėjo tvarkyti lubas
1940 m. atvertas „Romuvos“ kino teatras Laisvės alėjoje dėl avarinės būklės buvo uždarytas 2016 m. lapkritį. Rekonstrukcija turėjo baigtis po trejų metų, tačiau darbai užtruko, todėl pirmieji žiūrovai į kino salę atsisės tik šiemet – šį penktadienį. Ką čia išvys kauniečiai ir miesto svečiai? Kaip LRT.lt sakė kino teatro „Romuva“ direktorė Rūta Mašanauskaitė, buvo atlikta kapitalinių ir kosmetinių darbų.
„Didžiojoje salėje įrengta erdvi scena, tinkama šokio, teatro, muzikos pasirodymams ir konferencijoms, nauja garso ir apšvietimo technika, grimo ir persirengimo kambariai. Įrengta ir visai nauja Kamerinė salė su 50 sėdimų vietų, moderni edukacijų klasė, galinti talpinti apie 20 užsiėmimų dalyvių“, – pasakojo kino teatro direktorė.
Anot R. Mašanauskaitės, kino teatro rekonstrukcijos darbai užtruko dėl užsitęsusių įrangos viešųjų pirkimų procedūrų, atsiradusių rangos darbų iššūkių ir sprendimo rūsyje įrengti visiškai naują papildomą Kamerinę kino salę. Rekonstrukcija, kaip teigiama, kainavo apie 2 mln. eurų.
Rekonstrukcijos projektui vadovavęs architektas Gintaras Prikockis penktadienį žurnalistams pasakojo, kad Didžioji salė pasikeitė gana stipriai, tačiau autentiškos lubos – išliko.
„Autentiškas skliautas su rombinėmis briaunuotomis sijomis. Šiek tiek paryškinome jį su šviesa“, – sakė G. Prikockis.
Salės akustika, anot ko, yra pritaikyta dirbtinam garsui.
„Natūralaus garso renginiams čia yra blogai, nes visos sienos sugeriančios [garsą]. Bet visi renginiai, kuriuose naudojamas mikrofonas, čia puikiausiai gali vykti“, – pasakojo architektas.
Jis pasidalijo ir mintimis apie iššūkį, kuris iškilo rekonstruojant pagrindinę „Romuvos“ salę: atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad jos skliautas buvo įdubęs. Tai, pasak G. Prikockio, susiję ir su darbų užsitęsimu.
„Iš karto buvo pastatyti keturi metaliniai bokštai iki pat skliauto viršaus. Skliautas buvo atremtas. Tada nebuvo galima kasti rūsių, reikėjo pirmiau sutvarkyti sienas, skliautą, stogą perdaryti. Išsitempė laikas. Ir buvo momentas, kai reikėjo skliautą kelti. Domkratais vyrai kėlė ir aš stovėjau po skliautu. Kai pasigirdo traškėjimas, buvo nejauku, bet tada mūsų konstruktorius Narimantas Girčys pasakė, kad užtenka kelti. Tada buvo užfiksuotas taškas, visi įtrūkimai – sutvarkyti. Paskui skliautas įgavo dar vieną armuoto betono sluoksnį viršuje ir tada buvo bokštai buvo išardyti, buvo galima tęsti rekonstrukciją“, – pasakojo G. Prikockis.
Paklausta, kuris rekonstrukcijos darbas buvo pats svarbiausias, pats reikalingiausias, kino teatro vadovė R. Mašanauskaitė LRT.lt atsakė, kad dėl žiūrovų saugumo ypač reikėjo atnaujinti pastato inžinerines sistemas, sutvirtinti konstrukcijas, padaryti jį prieinamą žmonėms su judėjimo negalia.
„Mes labai džiaugiamės ir kino sales papildžiusia modernia technika bei naujomis akustinėmis dangomis, kurios leis mėgautis aukščiausios kokybės kino seansais“, – pabrėžė pašnekovė.
Nauja scena vietoj papildomų vietų, žemiau – dar viena salė
Tiesa, „Romuvos“ Didžiojoje salėje po rekonstrukcijos kinu galės mėgautis mažiau žiūrovų: iš beveik 500 sėdimų vietų iki teatro uždarymo liko 215, dar 6 skirtos judėjimo negalios paliestiems žmonėms.
„Vietų skaičius Didžiojoje salėje sumažėjo padidinus sceną ir įrengus patogesnes kėdes, platesnius tarpus tarp eilių“, – paaiškino R. Mašanauskaitė.
Tačiau toks sprendimas, jos manymu, pasiteisina.
„Mes esame nišinis kino teatras. Tas vietų skaičius – optimalus. Tikrai galima surinkti tiek žmonių, tuo labiau kad šalia turime Mažąją salę, kuri gali būti skirta dar labiau nišiniam kinui. Aš manau, kad kinui tai tikrai pasiteisinantis dalykas“, – apie vietų mažinimą penktadienį žurnalistams kalbėjo R. Mašanauskaitė.
Pasakodama apie naują Kamerinę salę, kuri įrengta po Didžiąja sale, kino teatro vadovė LRT.lt sakė, kad ji yra lengvai transformuojama: esant poreikiui galima joje dėti sėdmaišius, statyti staliukus ir sukurti netradicinę jaukią kino rodymo erdvę. Penktadienį žurnalistams ji dar pridūrė, kad bus galima rodyti filmus tiek čia, tiek salėje aukščiau.
„Patikrinome akustiką – viskas gerai veikia. Galima rodyti skirtingą repertuarą, galima salę pritaikyti dar labiau nišiniam repertuarui, kuris surenka mažesnį skaičių lankytojų“, – teigė ji.
Atnaujintos autentiškos detalės
Kino teatro pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o 2015 m. jam buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Jis taip pat laikomas vienu iš Kauno modernizmo architektūros simbolių ir pretenduoja patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kaip sakė R. Mašanauskaitė, kino teatro vestibiulyje atlikti būtiniausi atnaujinimo darbai, tačiau jis išlaikė didžiąją dalį savo unikalių interjero elementų
„Mažai pakito visas pastato fasadas, jo pagrindinis akcentas – stiklinis bokštelis – yra unikalus modernistinės architektūros Kaune reiškinys. Taip pat nuo 1940-ųjų išsaugotos kino teatro lauko ir į holą vedančios durys, laiptinių turėklai, išlaikytas interjero elementų autentiškas koloritas. Į teatrą veda restauruotos, dar nuo 1940-ųjų metų čia esančios art deco stiliaus durys. Įrengtas liftas, leidžiantis į kino teatrą patekti žmonėms su judėjimo negalia“, – pridūrė ji.
Rekonstrukcijai vadovavęs architektas G. Prikockis komentavo, kad specialistai, kurie dirba su senais pastatais, yra įpratę, kad tenka varžyti savo kūrybą, tačiau jie stengiasi prisiderinti prie pastato architektūros, interjero.
„Ir atsiranda kitas jausmas – džiaugiesi, kad kažką išsaugojai, kažko nesugadinai, o tik papildei mažais potėpiais. Tai yra tam tikra specifika architektų, kurie dirba su senais pastatais“, – penktadienį žurnalistams pasakojo G. Prikockis.
„Kas mums buvo netikėtumas? Kai išsivežė pagrindines duris į dirbtuves, skambina, sako – atvažiuokite pasižiūrėti. Atvažiuoju ir sako, kad durys dažytos vieną kartą. Tai reiškia, kad jos – nesmetoniškos. Pasirodo, tai yra tiksli kopija tų durų, padaryta apie 1970 m. Puikus darbas, jos buvo atnaujintos labai nesudėtingai“, – aiškino architektas.
Be to, anot architekto, pastatas dabar visiškai pritaikytas žmonėms, kurie turi judėjimo negalią, bet ir čia buvo kilę iššūkių.
„Visos keltuvų firmos atsisakė pagaminti individualų lenktą laiptinį keltuvą, tai, studijuodami pastato planus, radome vietą, kad galime sienoje įrengti vertikalų liftą. Tiesiai iš lauko žmonės su negalia patenka į kasų vestibiulį“, – atskleidė G. Prikockis.
Ką galės pamatyti ir patirti žiūrovai?
R. Mašanauskaitė džiaugėsi, kad „Romuva“ jau dabar turi „tikrai didžiulį susidomėjimą“.
„Jau dabar, dar neatsidarę, turime praktiškai renginių tinklelį iki lapkričio ar gruodžio. Norinčių ir planuojančių savo renginius čia – didelis skaičius. Tačiau mes norime išlaikyti ir kokybę. Mes nenorėsime, kad tai taptų eiline nuomojama sale. Pirmiausia visi renginiai turi atspindėti bendrą „Romuvos“ koncepciją ir išlaikyti tam tikrą lygį“, – kalbėjo kino teatro vadovė.
Ji užsiminė, kad, pavyzdžiui, trečiadieniai galėtų būti skirti šokio dienai.
„Kauno šokio teatras „Aura“ planuoja turėti savo pagrindinę, nuolatinę sceną, kad čia galėtų rodyti savo pasirodymus. Ir mes šitoje salėje pradėsime tokią kino ir šokio simbiozę“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, čia turėtų vykti ir konferencijos, kino festivaliai taip pat yra rezervavę erdvę.
„Visi per šiuos metus mėtėsi per įvairius kino teatrus, dabar sugrįžta pas mus ir labai laukia“, – pridūrė R. Mašanauskaitė.
Kalbėdama apie „Romuvos“ lankytoją, ji teigė, kad jis, ko gero, yra tas, kuris domisi europine kultūra, europiniu kinu.
„Turi lojalumą tam tikrai vietai, kuri jungia su „Romuva“, sentimentai, prisiminimai. Manau, kad čia „Romuva“ yra tarsi sugrįžimas į namus: patogus ir jaukus būstas kino peržiūrai“, – penktadienį žurnalistams teigė „Romuvos“ vadovė R. Mašanauskaitė.
