Kultūra

2021.10.15 11:45

„Trimitas“ su kompozitoriais Martinaičiu ir Somovu sukūrė lietuvišką įgarsinimo versiją pirmajam siaubo filmui

LRT.lt2021.10.15 11:45

Pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ kartu su kompozitoriais Algirdu Martinaičiu, Leonu Somovu, aktoriumi Vaidotu Martinaičiu ir kitais solistais pristatys naujausią savo eksperimentą: pirmojo siaubo filmo „Daktaro Kaligario kabinetas“ lietuviškąją įgarsinimo versiją, rašoma orkestro pranešime žiniasklaidai.

Nebyliojo filmo garsinimo eksperimente „Trimitas“ kartu su kūrybiniais partneriais sujungė orkestrinį muzikavimą, kiną, akademinę, populiariąją, akustinę ir elektroninę muziką.

„Sukurti naują muzikinį takelį ir sceninį vyksmą vienam reikšmingiausių vokiškojo ekspresionizmo nebylaus kino klasikos filmui mums kilo pernai, kai buvo minimas R. Wiene filmo „Daktaro Kaligario kabinetas“ šimtmetis“, – sako „Trimito“ vadovas prof. Antanas Kučinskas.

„Cinematorija Cali-Gari“ premjera įvyks šį šeštadienį, spalio 16 d., 20 val. Energetikos ir technikos muziejaus erdvėje. Pasak prof. A. Kučinsko, Energetikos muziejaus erdvė buvo pasirinkta specialiai, nes ji bene puikiausiai atspindi bendrą muzikinio eksperimento atmosferą.

Apie kūrybinį procesą, garsinius sprendimus ir naująjį projektą kalbamės su kompozitoriumi Algirdu Martinaičiu, elektroninės muzikos kūrėju Leonu Somovu bei orkestro „Trimitas“ dirigentu Karoliu Variakoju.

– Ko įdomaus ir netikėto gali tikėtis klausytojai?

K. Variakojis: – pirmiausia labai svarbu pabrėžti, kad projekte dalyvaujantys menininkai yra vieni geriausių savo srities specialistų, visiems gerai žinomi profesionalai. Leonas Somovas yra labai plataus spektro elektroninės muzikos kūrėjas, meistras. Algirdas Martinaitis yra iš visai kito kūrybinio lauko, klasikinės šiuolaikinės muzikos pasaulio, puikiai pažįstamas ir teatro publikai.

Liudas Mockūnas – vienas įdomiausių improvizatorių, pučiamųjų instrumentų garso menininkas, grojantis pačiose įvairiausiose erdvėse, skirtingai publikai. Tarp solistų ir kontratenoras Vaidas Bartušas, turintis išskirtinį, įspūdingą balso tembrą. Šiame kontekste puikiai dera ir orkestras „Trimitas“, kuris taip pat yra savo srities profesionalas, atviras ir lankstus naujovėms bei iššūkiams. Įdomių ir netikėtų garsinių sprendimų netrūks.

L. Somovas: – Tai, ką mes darome yra labai gražūs dalykai, toks formatas yra intriguojantis, tad visi, kurie myli muziką, orkestrą, kiną, tiesiog negali praleisti šios progos. Galbūt filmas bus matytas, bet muzika tikrai negirdėta. Tai yra ypatingas dalykas. Visus, kurie mėgsta A. Martinaičio ir mano muziką, labai kviečiu, nes bus tikrai įdomus junginys.

A. Martinaitis: – Teko peržiūrėti daug filmų „Daktaro Kaligario kabinetas“, seną 1920-ųjų metų, taip pat naujesnių, su skirtinga muzika, kurią atliko ir džiazo ansamblis, ir simfoninis orkestras. Tuomet man kilo idėja kad turi ne tik skambėti muzika, bet kažkas dar dalyvauti „gyvas“, tarsi besiblaškantys personažai, kurie priklausytų tam filmui, padėtų atrasti gyvą ryšį su „negyvuoju“ filmu.

Nuoširdžiai norisi, kad visas projektas tiesiog blyksteltų. Jis skirtas vidinei auditorijai, žmonėms, kurie supranta įvairius elementus. Kadangi visa tai pasirodo tokiame sumaišytame laike, klausant ir žiūrint galima kai ką suprasti.

– Kaip gimė mintis sukurti tokio pobūdžio bendrą projektą?

L. Somovas: – Bendram darbui su „Trimitu“ mane pakvietė orkestro vadovas Antanas Kučinskas. Apie šį projektą pradėjome kalbėti gal prieš dvejus metus, bet įvairūs faktoriai lėmė, kad įgyvendinti pradėjome tik dabar. Esu dirbęs su kitais orkestrais anksčiau, buvo labai įdomios patirtys. Mėgstu dirbti su skirtingais žmonėmis, įvairaus pobūdžio renginiuose, projektuose, o darbas su orkestru man yra ypatingas momentas. Visuomet smalsu pajausti bendrumą, viską apjungti į visumą, nes tai yra komandinis darbas.

A. Martinaitis: – Man naujai išgirdus orkestrą „Trimitas“, kuris atlieka vis įvairesnę sudėtingesnę muziką ir A. Kučinskui pasiūlius kurti muziką nebyliam filmui, nekilo abejonių. Išties labai svarbu, kad naujos „Trimito“ pajėgos gali labai daug, jų muzikavimas yra užtikrintas. Mano muzika yra gana sudėtinga ritminiu, tempo požiūriu.

Visa medžiaga, kurią kuriu, buvo peržiūrėta daug kartų, vis atrandant ir pridedant kažką naujo, prijungiant solistus, aktorių Vaidotą Martinaitį, kuris čia komentuoja titrus, artistiškai pasirodo intarpuose. Man taip pat reikėjo balso, pasirinkau Vaidą Bartušą, kurio balsas unikalus ir filme suteikia neapibrėžtumo, keistumo ir tai padeda priartėti prie siužeto iš kitos pusės. Liudas Mockūnas čia yra tarsi Kaligario personažas, groja savo muziką, somnambulišką improvizaciją.

K. Variakojis: – Na, o mano istorija, sakyčiau, labai fragmentuota. Su vadovu A. Kučinsku dažnai kalbame ir svajojame apie įvairias programas, galimus atlikti kūrinius. Žiemos laikotarpiu jis užsiminė, kad būtų labai įdomu įgyvendinti būtent tokią idėją, bet tuo metu dar nebuvo išrinktas konkretus filmas. Iš karto diskutavome, kad reikėtų pasikviesti daugiau atlikėjų, padaryti projektą, apjungiant įvairių sričių menininkus. Palaipsniui viskas susidėliojo ir šiuo metu turime puikią kūrybinę komandą.

– Kaip vyksta komunikacija? Kaip sekasi atrasti kūrybinio sąlyčio taškus?

K. Variakojis: – Martinaičio kūryba man labai gerai žinoma, šią vasarą su ansambliu įrašinėjome jo kompaktinę plokštelę. Nesvarbu ar tai būtų filmas, baletas, opera, jo muzikiniai gestai, ornamentika jau yra gerai atpažįstami ir aiškūs. Be filmo ir elektronikos, jo muzika skambėtų lygiai taip pat puikiai. Pagrindinis uždavinys visiems yra bendras derėjimas ir skambesys. Viso kūrybinio proceso metu mes kiekvienas atsinešame kažką savo, o tai suteikia daug kūrybinio žavesio.

Iš muzikinės pusės procesas yra labai autentiškas. Martinaitis partitūrų nerašo, siunčia klavyrą, turime pusiau rankraštinius variantus, kas atveria beprotiškas galimybes interpretacijoms, kūrybiškumui, muzikantų fantazijai. Aš pats į tekstą žiūriu labai liberaliai ir vertinu jį kaip neįgalų užfiksuoti momentą, galiu pats priimti daug interpretacinių sprendimų.

L. Somovas: – Viskas vyksta gražiai ir sklandžiai. Dar su kiekvienu asmeniškai nespėjau susipažinti, bet su A. Martinaičiu bendravome jau ne kartą. Jo muzika man labai patinka, ji puikiai tinka kino filmui. Orkestras čia taip pat užima labai svarbią vietą. Aš dažnai susimąstau ar yra kas nors gražiau už orkestro skambesį.

Šiuo metu daug galvoju apie kūrybinį procesą, skiriu jam labai daug dėmesio. Man labai svarbu įsijausti į kūrybą, apjungti jau parašytą A. Martinaičio muziką ir perleisti per savo prizmę. Įrašiau įvairių garsų iš repeticijų, kuriuos transponuoju, perkeliu į elektroninę erdvę, iš jų padariau savotiškus instrumentus. Nebylus kinas suteikia daug kūrybinės laisvės.

Dirigentas valdo orkestrą laiku, tempo svyravimai labai organiški, o kai yra elektronika, kompiuteris – ritmo mašina – tokia kaip laikrodis, kokią duodi komandą, taip ji ir daro. Tai tam tikra prasme taip pat yra dirigavimas, bet pats apjungimas elektroninių instrumentų su orkestru techniškai ne visuomet yra patogus bei lengvai ir paprastai padaromas. Viena didžiausių užduočių man yra viso to apjungimas iš techninės pusės.

Esu anksčiau dirbęs su klasikinės muzikos atlikėjais, tame tarpe ir orkestrais, bet kitoje sferoje. Po ilgo laiko vėl turiu galimybę dirbti su orkestru, man tai labai įdomu, gera. Nuoširdžiai tikiu tuo, ką mes čia kuriame, tikiu, kad šis projektas bus kartojamas, galėsime tai pristatyti žmonėms plačiau.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Vaida Urbietytė

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt