Kultūra

2021.09.29 09:27

Mirė vienas garsiausių Lietuvos kompozitorių Bronius Kutavičius

Mindaugas Klusas, Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.09.29 09:27

Mirė vienas garsiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Bronius Kutavičius. Tai LRT patvirtino Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovas Mykolas Natalevičius. „Pagoniški Kutavičiaus kūriniai pranoko muzikos gyvenimo ribas ir tapo kultūriniais reiškiniais, į juos žmonės plūdo kaip į mišias“, – LRT.lt teigė muzikologė Jūratė Katinaitė.

Muzikologė Jūratė Katinaitė teigė: „jeigu reikėtų vienu sakiniu, tai galėčiau taip pasakyti: Bronius Kutavičius – ryškiausias 20 amžiaus antrosios pusės lietuvių muzikos vardas. Tai yra žmogus, kuris modernizavo lietuvių muziką. Už jį ankstesnė karta sukūrė profesionalią lietuvių muziką, o Kutavičius padarė ją autentišką, tokią, kokią mes labai vertiname ir pamilome.“

Tegyvuoja klasika. B. Kutavičiaus diptichas "Ugnis ir tikėjimas".

Anot jos, kai jis pradėjo rašyti savo pagoniškąją muziką, tai šie kūriniai buvo tiesiog kultūros reiškiniai: „Jie pranoko muzikos gyvenimo ribas ir tapo kultūriniais reiškiniais, į juos žmonės plūdo kaip į mišias. Kutavičius turėjo išskirtinę inspiruojančią meninę vaizduotę – Kutavičius sugalvodavo apeigų provaizdį ir mes visi tuo patikėdavome, nes tai buvo labai stipru, meniška, įtaigu ir be galo talentinga.“

„Tai buvo pats unikaliausias kompozitorius per visą lietuvių muzikos istoriją, niekas neturėjo tokios stiprios įtikinančios vaizduotės. Jis modernizavo lietuvių muziką su nauja tema, turiniu, kompoziciniu priėjimu. Kutavičiaus oratorijos galėjo būti ir visiškai be instrumentų arba su ragu kaip pagonių apeigose“, – LRT.lt kalbėjo J. Katinaitė.

Kompozitoriaus   B. Kutavičiaus chorinės muzikos koncertas

Pasak muzikologės, kai Lietuva tapo nepriklausoma, „jis tapo labai epiškas. Pradėjo kurti didžiulius kūrinius orkestrui, chorui apie pasaulio provaizdžius – pietietiškos, šiaurės šamanų apeigos. Tai – ir „Jeruzalės vartai“ ir Kristijono Donelaičio „Metai“, ir „Epitafija praėjusiam laikui“. Kutavičius tapo monumentalistas. Yra ir jo dvi operos – „Strazdas – žalias paukštis“ ir „Lokys“.“

„Draugavome 50 metų, buvome labai dideli draugai“, – kalbėjo maestro Donatas Katkus. „Didis kompozitorius, žmogus, kuris pajautė senosios lietuviškos kultūros dvasią moderniu būdu: minimalizmas, repetityvinė muzika. Jis pataikė į to laikotarpio pasaulinę madą ir visiškai originaliai“, – teigė maestro.

„Kutavičiaus muzikinės formos buvo absoliučiai prasmingos. Iš muzikinės idėjos radosi forma. Grojau jo „Sonatą altui“ – labai taupi, simboliška, aforistiška muzika. Visi jo kūriniai persmelkti labai gilaus ir prasmingo metaforiškumo. Aš grojau visus jo kūrinius, daug jo kūrinių grojau pirmas“, – sakė D. Katkus.

D. Katkus tvirtino, kad kiekvienas B. Kutavičiaus kūrinys turėjo savo originalią idėją. „Jis iškėlė mūsų muziką į visai kitą lygį, bet nebuvo karjeristas, nesirūpino savo kūrinių sklaida. Tuo metu žavėjomės tuo, bet dabar gaila, kad nebandė iškelti“, – teigė altininkas, dirigentas, muzikologas, pedagogas D. Katkus. Anot jo, kitų šalių kompozitoriai tyčia stengėsi B. Kutavičiaus „nepastebėti“.

Kompozitorius Algirdas Martinaitis buvo sujaudintas netekties ir LRT.lt kalbėjo: „Nuo pat mano kūrybos pradžios man Kutavičius buvo kaip siekis, prie kurio reikia artintis, savo „ūgį“ pagal jį matuotis. Tai buvo išskirtinė ir kūrybinė, ir žmogiškoji asmenybė. Jo kūriniuose girdisi ne vien muzika, bet ir žmogus – reto nuoširdumo, gilumos.“

Laiko portretai. Bronius Kutavičius.

Kompozitorius Mindaugas Urbaitis LRT.lt sakė, kad velionio kūrybą vertino kelios kompozitorių kartos. B. Kutavičių jis prisimins kaip nepaprastai šiltą, malonų žmogų, kuris visada pasidomėdavo kolegų kūryba, nestokojo humoro. „Net ir tų, kurie buvo atokiau nuo jo kūrybos, prisiminimai apie Bronių – itin šilti“, – LRT.lt teigė M. Urbaitis.

Legendinis violončelininkas Davidas Geringas teigė, kad B. Kutavičius buvo vienas didžiausių, svarbiausių Lietuvos kompozitorių, ir atskleidė, kad jam buvo malonu su kompozitoriumi bendradarbiauti festivalyje Armėnijoje, Jerevane.

„Buvo nepaprastai mielas kolega ir fantastiškas kompozitorius. Labai skaudu, kad jo nebėra. Užuojauta šeimai, draugams ir visai respublikai, nes tai buvo didžiulė figūra, asmenybė, kokia nedažnai gimsta“, – sakė D. Geringas. Pašnekovas prisipažino: „Man labai skaudu, kad pastaruoju metu labai daug kompozitorių netekome.“

B. Kutavičius 1946 m. pradėjo mokytis groti smuiku Panevėžio septynmetėje muzikos mokykloje, o nuo 1949 m. mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje dėstytojo V. Kligio smuiko klasėje.


Nuo 1952 m. dvejus metus tarnavo sovietinėje kariuomenėje, ten grojo valtorna kariniame orkestre.

Nuo 1955 m. iki 1957 m. tęsė studijas Panevėžio muzikos mokykloje dėstytojo A. Liberio choro dirigavimo klasėje, harmonijos mokėsi pas dėstytoją A. Belazarą. Nuo 1957 m. dirbo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros laborantu.

Nuo 1958 m. mokėsi muzikos teorijos, kompozicijos Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje dėstytojo J. Karoso klasėje. Nuo 1959 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) profesoriaus A. Račiūno klasėje, dirbo koncertmeisteriu.

Kūrybai būdinga istorinė, mitologinė tematika, įvairaus pobūdžio simboliai. Kūriniai pasižymi teatrališkumu, savita erdvės traktuote, ritmika. Sukūrė muziką daugybei kino filmų.

Legendos. Kompozitorius Bronius Kutavičius: gyvenimas ir muzika – labai skirtingi dalykai
Broniaus Kutavičiaus opera vaikams „Kaulo senis ant geležinio kalno“

Prezidentas reiškia užuojautą

„Netekome klasiko, didžio kompozitoriaus, kurio indėlis į Lietuvos kultūros aruodą yra neišmatuojamas, kurio kūryba garsino Lietuvą visame pasaulyje“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak šalies vadovo, moderni ir novatoriška B. Kutavičiaus, lietuviškojo minimalizmo pradininko kūryba, kuri jėgos ir įkvėpimo sėmėsi giliuosiuose lietuvių kultūros kloduose, net ir archaiškose lietuvių liaudies muzikos formose, visada liks viena aukščiausių lietuviškojo meno viršūnių.

Labai svarbų įnašą Lietuvos kultūroje B. Kutavičius paliko ir savo pedagogine bei visuomenine veikla.

B.Kutavičius LR Prezidento dekretais buvo apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi ir Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi“.

Premjerė reiškia užuojautą

„Šalies muzikos kultūra neteko iškilaus menininko, originalaus kompozitoriaus, lietuviškojo minimalizmo pradininko Broniaus Kutavičiaus. Jo kūryboje atsiskleidė gilūs istorijos ir priešistorės klodai, mitinės ir religinės sąmonės archetipai. Dėl žymaus kūrėjo netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, bičiuliams ir visai kultūros bendruomenei“, – sakoma premjerės Ingridos Šimonytės užuojautoje.

Kultūros ministras reiškia užuojautą

„Lietuva neteko vienos ryškiausių muzikinės kultūros asmenybių, talentingo, produktyvaus, įvairiapusio kūrėjo. Platus kompozitoriaus kūrybos diapazonas – nuo operų, oratorijų iki muzikos filmams bei spektakliams – atskleidė jo talento daugiabriauniškumą, menininko kūriniai buvo laukiami tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rimtosios muzikos scenose. Kūrybinis Broniaus Kutavičiaus palikimas visuomet išliks viena fundamentalių Lietuvos muzikinės kultūros dalių. Nuoširdžiai užjaučiu kompozitoriaus artimuosius bei visą Lietuvos kultūros ir meno bendruomenę“, – sako ministras S. Kairys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt