Julijono Urbono įkurta Lietuvos erdvės agentūra atstovaus šaliai 17-oje Venecijos architektūros bienalėje. „Planeta iš žmonių“ – fiktyvi idėja, bet yra ir didžiulė komanda, kuri svarsto, kokie būtų estetiniai, etiniai ir kitokie padariniai, sukūrus planetą iš žmonių. O bienalės tema „Kaip mes gyvensime kartu?“ COVID-19 pandemijos akivaizdoje tapo ir pranašiška, ir ironiška.
2019 metais J. Urbonas įsteigė Lietuvos erdvės agentūrą (LEA), kuri tyrinėja kosminę vaizduotę ir gravitacinę estetiką. Architektūra susijusi su žmogumi ir gravitacija.
Lietuvių paviljono kuratorius Janas Boelenas teigė, kad J. Urbonas – lakios vaizduotės mąstytojas. Anot J. Boeleno, visos krizės iš dalies yra vaizduotės krizės, o J. Urbonas sugeba plėsti architektūros ir dizaino ribas. Projektas įdomiai atliepia bienalės temą „Kaip mes gyvensime kartu?“. „Vietoje pasyvių technologijų naudotojų galime tapti jų kūrėjais“, – teigia kuratorius.
LEA laboratorijos architektė Ona Lozuraitytė teigia, kad bienalėse Lietuva dažnai bando išeiti iš nacionalinių ribų: „Pastarasis paviljonas žvilgsnį pakelia į dar platesnes erdves.“
„Planeta iš žmonių“ – fiktyvi idėja, bet yra ir didžiulė komanda, kuri svarsto, kokie būtų estetiniai, etiniai ir kitokie padariniai, sukūrus planetą iš žmonių.
LEA komisarė Julija Reklaitė teigia, kad Lietuvos paviljonas įsikurs bažnyčioje. Buvo galimybė įsikurti karinio jūrų laivyno teritorijoje, kur veikė Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera „Saulė ir jūra (Marina)“, dalyvavusi Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje. Tačiau, įvykus vienam COVID-19 atvejui, būtų neleista atverti ten paviljono, nes kariškiai laikosi griežtų reikalavimų.
J. Urbonas sako, kad ši agentūra, viena vertus, yra tikra, kita vertus, ne, mat Lietuva neturi raketų. LEA institucija prideda įtikinamumo, įtaigumo, kelia klausimus, kas yra tikėjimas, netikėjimas. Bažnyčia, anot J. Urbono, išplečia šį aspektą. Struktūra veiks kaip savotiška laboratorija ir kiekvienas bus kviečiamas tapti nežemišku architektu. Lankytojo kūnas bus nuskenuotas ir choreografinė vaizduotė formuos nežemišką architektūrą. Tai ragins pagalvoti apie apokaliptinį mąstymą, būdus būti kartu, gyventi kartu, apie amerikietišką, kolonistinę kosminę vaizduotę ir alternatyvas jai.
Dar viena sistema žmonių kūnus paverčia tam tikrais simboliais, lyg raidėmis. Tai gali atrodyti kaip olų piešiniai ar ateivių raidynas. LEA – tarp humoro ir labai rimto mokslo.
LEA laboratorijos architektas Petras Išora teigė, kad keliaujančioje laboratorijoje dominuoja metalas, atspindžiai. O. Lozuraitytė pasakojo ir apie įtrauktą neatpažįstamą medžiagą – tai daugybę kartų panaudotas plastikas, kuris tampa tąsia mase, kuriančia ironišką paralelę su žmogaus fiziologiniais procesais. Iš tos medžiagos sukurti ir elementai prisėsti.
J. Reklaitė primena, kad bienalė perkelta buvo net du kartus. „Tai sukėlė iššūkių visoms šalims, kita vertus, tema „Kaip mes gyvensime kartu?“ tapo ir pranašiška, ir ironiška“, – teigė J. Reklaitė. „Šiam paviljonui pavyko išsaugoti interaktyvumą“, – džiaugėsi komisarė.
Paviljonas bus atidaromas gegužės 20–22 dienomis, tomis dienomis vyks turai su gidu. „Paviljonas labai stipriai subrendo, jis yra išnešiotas“, – apie projekto išsitęsimą ir dėl karantino atsiradusį poreikį jį nuolat perplanuoti kalbėjo J. Reklaitė.
