Kultūra

2021.02.28 08:56

Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo konkursą laimėjo skulptorius Martynas Gaubas

LRT.lt2021.02.28 08:56

Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo organizuotas konkursas iškiliausio LKD karvedžio paminklui kurti baigėsi. Balsavime dalyvavusių fondo narių, rėmėjų ir visuomenės sprendimu pasirinktas skulptoriaus Martyno Gaubo eskizas.

Vasario mėnesį LRT.lt portalo skaitytojai buvo kviečiami balsuoti už paminklo iškiliausiam LDK karvedžiui ir didžiam valstybės politikui bei mecenatui J.K Chodkevičiui projektą. Visuomenės ir fondo narių balsai buvo skaičiuojami lygiomis dalimis. Pasibaigus balsavimui konkurso nugalėtoju skelbiamas skulptorius Martynas Gaubas.

„Jono Karolio Chodkevičiaus asmenybė man pačiam buvo didžiulis atradimas. Pasaulis jį žino ir gerbia, prisimena jo milžinišką indėlį. Mes, rodos, lyg primiršę, nuvertinę, žinome pavardę, kad jis – karžygys, vadovas, o detalės kažkur pasimetusios. Gavęs kvietimą kurti paminklo eskizą, skaičiau knygas apie J. K. Chodkevičių, laimėtus mūšius, pusiau suprasdamas lenkiškai žiūrėjau filmukus, kuriuose atkurtos mūšių vizualizacijos, strategijos. Ėmiau dar daugiau domėtis ir žavėjausi, kiek daug toks kuklus žmogus gebėjo kurti: statyti vienuolynus, funduoti bažnyčias, mokyklas. Labai laukiu diskusijų su istorikais, kurie man pagelbės dar stipriau įsigilinti į jo istoriją, kad pavyktų kaip įmanoma išsigryninti ir geriausiai atskleisti tokią įspūdingą asmenybę ir jo darbus“, – sakė menininkas.

Lietuvos dailės muziejaus, įsikūrusio Chodkevičių rūmuose Vilniuje, direktorius Arūnas Gelūnas džiaugiasi, kad iki iškylant paminklui laukia nemažai įdomių diskusijų. „Martyno Gaubo pateikta idėja, mano nuomone, atlieka dvejopą misiją. Ji padeda sužadinti istorinę atmintį, simboliškai sugrąžinti J. K. Chodkevičiaus – visų pirma garsaus karvedžio – asmenybės ženklus į ilgametę jo giminės buveinę – Chodkevičių rūmus. Taip pat ji kuria naują, šiuolaikinės skulptūros kalba pasižymintį meno objektą, neabejotinai tapsiantį įdomiu traukos tašku vilniečiams ir miesto svečiams.

Kiekviena idėja – atvira interpretacijoms, todėl Jono Karolio Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo nariai, pasitelkę meno ekspertus, yra pasiruošę tęsti diskusijas su autoriumi apie galutinį horeljefo ir jo dermės su rūmų architektūra variantą, kuris būtų priimtiniausias šiuolaikinei visuomenei. J. K. Chodkevičius – iškili LDK baroko epochos asmenybė, rūmų stilistikoje dominuoja klasicizmas, o už lango – postmodernusis XXI a. – laukia nelengvos, bet įdomios diskusijos apie šių trijų sandų simbiozę šiandieniniame Chodkevičių rūmų ansamblyje“, – teigė jis.

Nacionalinės premijos laureatas architektas Algirdas Žebrauskas pastebėjo, kad Martyno Gaubo kūrinys itin talentingai atsiskleidžia istorinių rūmų kieme. „Jauno skulptoriaus Martyno Gaubo J. K. Chodkevičiaus skulptūros idėja tiksliniai orientuota į istorinę meninę raišką, beje, matomą ne tik dabarties Lietuvos menininkų darbuose. Kompozicija – nesudėtinga, fonas – istorinių ženklų reljefas, kurio fone matome LDK etmono skulptūrą. Skulptoriaus pasirinktas pabrėžtinas išskirtinio talento, sulaukusio plataus tarptautinio pripažinimo LDK karvedžio, mecenato, statytojo šarvų blizgesys, prie vidinio, uždaro muziejaus kiemo fasado, kai išsaugoma istorinių rūmų kiemo erdvė, numatytoje statyti skulptūroje vykusiai panaudotas kaip matomas, išsiskiriantis iš ritmiškos kiemo fasadų architektonikos sprendimas. Laukiame diskusijų, viliuosi, kad jos ne nugramzdins, bet padės pasiekti Jono Karolio labdaros ir paramos fondo tikslą – Chodkevičių rūmuose, Vilniuje sukurti ir įgyvendinti ryškų istorinį-meninį akcentą vienai iškiliausių LDK asmenybių“, – teigė jis.

Skulptoriaus Martyno Gaubo idėja bei eskizas bus toliau plėtojamas ir vystomas, tačiau planuojama, kad paminklas J. K. Chodkevičiui, fondo iniciatyva ir privačių rėmėjų lėšomis, dar šiemet iškils Vilniaus paveikslų galerijos Chodkevičių rūmų (Didžioji g. 4, Vilnius) kieme.

2021-aisiais metais minima LDK didžiojo etmono, Vilniaus vaivados ir Žemaičių seniūno, karvedžio J. K. Chodkevičiaus 400-ųjų mirties metinių sukaktis. Šie metai paskelbti jo atminimo metais.

„Fondas susibūrė prieš pusantrų metų. Norėdami įamžinti šią iškilią asmenybę bei telkti ir skatinti piliečius veikti valstybės klestėjimo labui, visuomeninei, kultūrinei veiklai, įkūrėme jį drauge su žinomais visuomenininkais, mokslo ir kultūros atstovais. Fondas savo iniciatyvoms telkia privačių rėmėjų lėšas.

Džiaugiuosi, kad lietuviška žemės ūkio ir maisto pramonės grupė „Linas Agro Group”, tapo pagrindine J. K. Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo rėmėja, skyrusia paminklo statybai, Chodkevičiaus medalių kaldinimui, renginių organizavimui ir kitoms iniciatyvoms 70 tūkst. eurų paramą. 30 tūkstančių eurų paramą paminklo statybai skirs V16 fondas. Prie paminklo statybos galės prisidėti ir daugiau verslo įmonių ir pavienų asmenų. Jie galės įsigyti unikalius J.K. Chodkevičiaus medalius, už kuriuos gautos lėšos bus skiriamos paminklui statyti“, – kalbėjo fondo vadovas, žurnalistas ir prodiuseris, Edmundas Jakilaitis.

Balsavime dalyvavę J. K. Chodkevičiaus labdaros paramos fondo nariai ir rėmėjai:

ambasadorius dr. Šarūnas Adomavičius, VDA Telšių fakulteto dekanas doc. dr. Ramūnas Banys, istorikas prof. dr. (HP) Alfredas Bumblauskas, verslininkas Robertas Gabulas, Lietuvos Dailės muziejaus direktorius, ambasadorius dr. Arūnas Gelūnas, Brolis Juozapas Marija OFM, muzikas prof. dr. Juozas Donatas Katkus, istorikė doc. dr. Genutė Kirkienė, „Linas agro“ vadovas Darius Zubas, architektas prof. Algirdas Žebrauskas, J.K. Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo vadovas – žurnalistas ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis.

Susumavus visuomenės ir fondo balsus, balai (viso – 100) pasiskirstė taip: už Martyno Gaubo eskizą – 39,5, už Gedimino Piekuro – 33,17, už Linos ir Juozo Kalinauskų – 27,33.

Konkurso laimėtoju paskelbtas daugiausiai balų surinkęs skulptorius Martynas Gaubas.

Martynas Gaubas – dailininkas, skulptorius, grafikas. Pasaulio skulptorių tinklo „Sculpture network” ir Lietuvos Dailininkų Sąjungos narys.

Gimė 1980 m. kovo 7 d. Radviliškyje. 1999-2004 m. studijavo dailę-dizainą Šiaulių universitete. Nuo 2000 m. dalyvauja įvairiose parodose. Skulptorius jau sukūrė per 500 skulptūrų iš medžio, akmens, bronzos. Surengė jau apie 25 personalines parodas, dalyvavo daugiau kaip 70-yje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Švedija, Danija, Suomija, Olandija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Ukraina, Kinija). Užsienio galerijos „Gallery M" (Viena, Bratislava, Niujorkas), „Art gallery 21" (Ryga), „Gallery Salling" (Skive, Danija) menininką pristato pasaulinėse meno mugėse. 2006 m. gavo Šiaulių miesto savivaldybės stipendiją „Jaunajam menininkui".