Kultūra

2020.11.25 22:03

Lietuvos atstovas Venecijos meno bienalėje Robertas Narkus: tai projektas apie skrandžio, smegenų ir širdies ryšį

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.11.25 22:03

2022 metų Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvai atstovaus Šiuolaikinio meno centro pristatomas menininko Roberto Narkaus projektas „Gut Feeling“. 37 metų menininkas savo veiklą apibūdina kaip „aplinkybių vadybą atsitiktinumų ekonomikoje“. 

Naudodamas įvairias technikas ir technologijas, savo darbuose nagrinėdamas suvereniteto, ekonomikos, troškimų ir senėjimo sąvokas, menininkas supina kasdieniškus ir absurdiškus elementus. R. Narkus – vienas iš Vilniaus patafizikos instituto ir eksperimentinės inžinerijos stovyklos „eeKūlgrinda“ steigėjų. Prieš 4 m. jis įkūrė menininkų administruojamą erdvę ar, kaip pats vadina, menininkų dienos centrą Vilniuje, kuri yra ir jo kūrybos erdvė.

Venecijos bienalei numatytas menininko projektas „Gut Feeling“ – kompleksiškas kūrinys, balansuojantis tarp realios ambicijos pakeisti pasaulį, antreprenerio užmojų, humoro ir fikcijos. Šiame projekte bendradarbiaudamas su menininkais, mokslininkais, vietiniais Venecijos gyventojais ir smulkiuoju verslu ketina įsteigti veikiantį kooperatyvą.

Išrinktas Lietuvos atstovas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje – projektas „Gut Feeling“

Narkus: „Gut feeling“ reiškia „žarnų jausmas“, bet aš verčiu „geras jausmas“

Projektas Venecijoje kalba apie gerą jausmą, tą jausmą, kai tu žinai, kad kas nors įvyks ar galbūt pasikeis į gerą pusę, sako menininkas.

„Kooperatyvas generuoja ir pykčius, nuolatines dramas, iš tų mikrodramų atsiranda pasakojimai, gimsta artefaktai, istorijos. Dabar mes kalbame erdvėje, kur yra mano studija, kita vertus – žmonių laboratorija ir restoranas, aš šią vietą vadinu menininkų dienos centru, čia zuja žmonės ir aš iš to semiuosi įkvėpimo, gyvenimiškos poezijos“, – pasakoja menininkas.

Gatvėje įkurs menininkų, mokslininkų, kulinarų kooperatyvą

Savo projektui R. Narkus pasirinko ne „Marina Militare“ erdvę, kurioje pernai buvo įsikūręs Lietuvos paviljonas, kai rodyta opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, atnešusi „Auksinio liūto“ apdovanojimą, bet kitą – visai netoli esančiame kvartale. Menininkas vasarą vyko į Veneciją ir vietos bendruomenės padedamas išsirinko vietą.

„Radau tarpą, kai pandemija šiek tiek atsileido, vasarą buvau nuvykęs ieškoti erdvių, iš karto norėjau kurti darbą apie įvairių protų susidūrimą, apie aukštąją kultūrą ir gatvės žmonių gyvenimus, apie menamą ar tikrą susipriešinimą, kad menas gali iš tiesų jungti ir spręsti problemas. Mes pasirinkome visą skersgatvį, gatvę, esančią tokiame darbininkų kvartale, jame įkursime menininkų, mokslininkų, kulinarų kooperatyvą ir visas paviljonas išsiskleis per skirtingas vietas.

Lankytojas pateks lyg į kinų kvartalą, lyg į miestelį. Visą skersgatvį paversime kaimeliu, kuriame vyks tikra menamo produkto gamyba. Mes perdirbinėsime invazines jūržoles, jos taps ir skulptūros dalimi, ir tikru produktu. Visas kūrinys kalba apie kultūrų maišymąsi, apie žmoniją kaip tam tikrą invazinę rūšį, apie žmogaus ir mikrobo, mažųjų gyvybės formų santykį, mūsų skrandžio, smegenų ir širdies ryšį“, – projekto koncepciją pasakoja menininkas.

Projektas – kaip socialinė skulptūra

Paviljono kuratorė Neringa Bumblienė sako, kad šiandien, kai pasaulis kovoja su pandemija, R. Narkaus projektas turi ambicijų atsakyti į klausimą, kaip būti šiame pasaulyje, kaip būti kartu, kai neįmanoma.

„Gut feeling“ yra naujas R. Narkaus kūrinys, kuris įtraukia įvairias bendruomenes, žmones iš skirtingų interesų, laukų, sferų, kurie bus pakviesti kurti, dirbti, rasti būdus, kaip gyventi kartu, kaip pasiekti tam tikrų – kartais skirtingų – tikslų kartu. Čia ir įvyksta meno kūrinys, ir tampa tikra gyvenimo dalimi arba balansuoja tarp gyvenimo, kokį mes jį žinome, ir tam tikros fikcijos ar hiperbolės, per kurią bus galima atrasti geresnį būdą būti“, – pasakoja N. Bumblienė.

Kuratorė sako, kad menininko kūryba labai plati, dėl kūrybos hibridiškumo ji tampa išskirtinė.

„Robertas dirba su koliažu, performansu, fotografija, tekstais, jis išskirtinis menininkas, dirbantis su skirtingais žanrais, tas hibridiškumas jo kūrybą padaro unikalią, o kalbant apie projektą Venecijos meno bienalei, man į galvą ateina apibrėžimas – kaip socialinė skulptūra kažkuria prasme, nes tai vis tiek yra meno kūrinys. Ir jis veikia tam tikrais meno kūriniui būdingais bruožais, taip pat jis turi daugybę kitų aspektų, kurie bus svarbūs ir įdomūs jame dalyvausiantiems žmonėms, tą projektą galės atrasti skirtingos auditorijos“, – sako kuratorė.

Kuratorės teigimu, buvo labai svarbu atradus vietą, kurioje vyks projektas, rasti ryšį su pačia vietos bendruomene.

„Daug apie tai galvojame, apie vietinę bendruomenę, ką jai reiškia Venecijos bienalė arba didžiosios industrijos, turistų srautai. Jau esame susisiekę su vietine bendruomene, jos vadovu, su kuriuo ir ieškojome patalpų, jau pradėjome kalbą su įvairiais restoranais ir parduotuvėmis, kaip mes galime bendradarbiauti kartu šitame projekte ir padėti vienas kitam. Tas skveras, kuriame eksponuosime Roberto kūrinį, mažai dar gendrifikuotas, nuošaliau nuo turistų srautų, pati bendruomenė parodė interesą bendradarbiauti ir dirbti. Dar yra laiko nuspręsti, kokiomis valandomis veiks paviljonas, kada vyks hepeningai ir performansai, o kitu laiku paviljonas bus kaip ekspozicinė erdvė“, – teigia kuratorė.

Lietuva garsi ne tik krepšiniu, bet ir šiuolaikiniu menu

Paviljono komisaras Kęstutis Kuizinas sako, kad Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja nuo 1999 m., 2022-aisiais bus 11-as kartas ir 6-as, kai kūrinį pristato jo vadovaujamas Šiuolaikinio meno centras. Lig šiol Lietuvos paviljonas įvertintas 4 kartus: specialieji paminėjimai įteikti 2005 m., kai paviljone eksponuota Jono Meko kūrybos retrospektyva, 2007 m., pristatant Gedimino ir Nomedos Urbonų projektą „Villa Lituania“, 2011 m., kai Lietuvai atstovavo Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“, bei 2013 m., kai Lietuva bienalėje prisistatė drauge su Kipru (kuratorius Raimundas Malašauskas). Ryškiausi metai Lietuvai buvo 2019-ieji, kai projektas „Saulė ir jūra (Marina)“ pelnė aukščiausią bienalės apdovanojimą – „Auksinį liūtą“.

„Galime pasidžiaugti, kad jau 6-ą kartą tenka organizuoti. Žinoma, labiausiai mus išgarsino pernykštis projektas, tačiau nebuvo pirmas kartas, kai Lietuvos atstovams teko lipti ant scenos, iki tol Lietuva net 4 kartus gavo specialų žiuri paminėjimą, tai prilygsta 2-ai vietai apdovanojimuose, nes bienalėje dalyvauja kūrėjai iš maždaug 80 šalių, o apdovanojimas skiriamas tik vienas. Labai džiugu, kad Lietuva, kaip maža šalis, tikrai garsi tarptautinėje arenoje ne tik krepšiniu, bet ir šiuolaikiniu menu. Tikiuosi, kad Robertas prisidės prie šitos sėkmės, nes lūkesčiai labai dideli“, – teigia jis.

K. Kuizinas sako, kad pernykštė sėkmė be jokios abejonės kelia didesnį susidomėjimą ir tuos lūkesčius norisi pateisinti.

„Tenka bendrauti su kolegomis užsienyje, meno pasaulyje esame labiau stebimi, iš mūsų labiau tikimasi, jei lygintume su kitomis Baltijos šalimis, tikrai žinau, kad visi sau pasižada nepraleisti Lietuvos paviljono kiekvienais metais. Tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva vien dėl sėkmingo įdirbio keliami didesni reikalavimai“, – pasakoja K. Kuizinas.

Lietuvos atstovavimui Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje iš Kultūros rėmimo fondo lėšų iš viso skirta 200 000 eurų, iš kurių 5 000 eurų – pasirengimo darbams 2020 m., 23 000 eurų pasirengimo darbams kitąmet ir 172 000 eurų projektui įgyvendinti 2022 metais.

Kitąmet turėjusi įvykti 59-oji Venecijos šiuolaikinio meno bienalė dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos buvo nukelta metams, planuojama, kad renginys vyks 2022 m. balandžio 23–lapkričio 27 dienomis. 2021 m. turėtų įvykti iš praėjusių metų atkelta 17-oji Tarptautinė architektūros bienalė „Kaip gyvensime kartu?“, planuojama, kad renginys vyks gegužės 22–lapkričio 21 dienomis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt