Kultūra

2020.10.20 13:47

Paskutinis operos karaliaus Vaclovo Daunoro interviu: vaikystė be tėvo, noras atleisti ir Domingo „beautiful“

LRT.lt2020.10.20 13:47

Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija su LRT.lt skaitytojais dalijasi kone paskutiniu interviu su šviesaus atminimo dainininku Vaclovu Daunoru – laida „Teatro elitas: operos solistas Vaclovas Daunoras“. „Juo tavo karjera labiau kyla, tuo paprastesnis tampi. Nori, kad tave suprastų. Daug kam gyvenime atleidi“, – interviu sakė V. Daunoras.

„Keturiolikos metų aš jau palikau namus Žagarėje ir išėjau pėsčias į Vilnių. Tėvas buvo kirpėjas. Grįžo iš karo ir mus paliko, nepalaikė. Mamytė neturėjo profesijos, pradėjo dirbti Žagarės ligoninėje sanitare. Alga maža, šeima didelė – šeši žmonės“, – pasakojo V. Daunoras.

„Eidavome per kiemus ir skaldydavome malkas žmonėms. Aš išėjau laimės ieškoti – mamytei bus viena burna mažiau“, – jaunystę prisiminė solistas.

Taip pat skaitykite

Lietuvos nacionalinės filharmonijos choro dirigentas Konradas Kaveckas rekomendavo į Vilnių atvykusiam jaunuoliui iš pradžių pasimokyti Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje. Dėl to supykęs V. Daunoras išeidamas užkliudė valytojo kibirą. Vis dėlto atėjo supratimas, kad mokytis – reikia.

„Kipro Petrausko dėstymo metodas vadinosi „dainuok kaip aš“. Man sakydavo „nerėk“, o aš turėjau didelį balsą. Taip varžant balsą, nukenčia stygų darbas, defektų atsiranda. Atvirai kalbant, jis jokio metodo neturėjo. Dainavimas yra mokslas“, – teigė V. Daunoras.

Taip pat skaitykite

Solisto teigimu, pavydui, intrigoms Lietuvos operos ir baleto teatras buvo paruoštas. Anot jo, kentėjo tie, kurie atsisakė stoti į Komunistų partiją.

Įraše V. Daunoras prisimena sėkmę M. Glinkos konkurse, stažuotę pas Marką Reizeną. Tai jam padėjo pelnyti 4 vietą tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje. Tada solistas stažavosi Milano „La Scaloje“. Grįžęs į Lietuvą, nusprendė dalyvauti tarptautiniame Tulūzos (Prancūzija) konkurse.

„Sukilo net man dėstęs Zenonas Paulauskas – užtenka, sakė, ten pražūsi. Spjoviau į viską ir galvojau, reikia vieną sykį šauti iš patrankos. Ir pasirinkti kuo didesnę patranką“, – tvirtino V. Daunoras. 1971 m. tarptautiniame Tulūzos konkurse laimėjo didįjį prizą.

„Vertinu operos dainininko vietą artistiniame gyvenime – jis yra kūrėjas. Kiekvienas kitaip sukuria tą patį vaidmenį. Dainininkas yra ne tik garso išgavimo meistras, bet ir tas, kuris pademonstruoja vaidmens vidų. Todėl žmonės ir lanko tą patį operos spektaklį daug kartų“, – mintimis dalijosi operos solistas.

„Atsipeikėjau ir savo asmeninį gyvenimą pradėjau nuo 57 metų amžiaus. Buvo toks italas Metropolitano operoje Charles Caruso – mes du tokie ilgaamžiai, dinozaurai. Metropolitano opera neskriausdavo – atneša kurjeris čekį, kol dar nespėji grimo nusiimti“, – prisiminė V. Daunoras.

Operoje „Samsonas ir Dalila“ jis atliko Seno žydo vaidmenį: „Placido Domingo po arijos man žiūri tiesiai į akis ir be garso sako: „Beautiful“ (gražu)“.

„Šiandien garsūs Lietuvos operos dainininkai tikrai nusipelno pagyrimo, geri balsai ir daug jų, bet jie užsiėmę tikslu – uždirbti pinigus“, – apgailestauja V. Daunoras.

„Man paskiria senatvės pensiją. Aš turiu santaupų. Jei jų neturėčiau, būčiau ubagas. Toks antausis. Marcinkonyse buvau vilą pasistatęs, ji supleškėjo“, – nuoskauda dalijosi V. Daunoras.

„Kuo tavo karjera labiau kyla, tuo paprastesnis daraisi. Nori, kad tave suprastų. Daug kam gyvenime atleidi“, – teigė V. Daunoras.

Laidos autoriai: Saulė Norkutė, Marija Martinaitienė, Narvydas Naujalis.

Lietuvos teatro sąjungos videoprojektas „Teatro elitas“ – apie žymiausius ir svarbiausius vyresnės kartos teatro menininkus. Videointerviu jie dalijasi savo išskirtine kūrybine patirtimi ir atsako į įvairius klausimus apie kūrybą, menininko profesiją, gyvenimą teatru.

Tekstą parengė Austėja Mikuckytė-Mateikienė.