Kultūra

2020.10.29 22:00

Goldberg apdainuotos „Pušys“ šaknis įleido Lietuvoje ir Izraelyje

Birutė Rutkauskaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.10.29 22:00

Žydų literatūros klasikė, poetė, dramaturgė, vertėja, viena žymiausių Izraelio valstybės ir kultūros kūrėjų, Izraelio premijos laureatė Lea Goldberg gimė ne Lietuvoje, tačiau vaikystę praleido Kaune, kur, sugrįžusi po Pirmojo pasaulinio karo, baigė mokyklą ir studijavo universitete.

Lea Goldberg (Lija Goldbergaitė) yra viena iš Izraelio literatūros klasikių, kūrusi hebrajų kalba ir apdovanota tos šalies nacionaline premija.

LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusiems iškiliausiems litvakams prisiminti ir pagerbti. Dvidešimt ketvirtasis pasakojimas yra skiriamas žydų literatūros klasikei L. Goldberg.


Žydų literatūros klasikė, poetė, dramaturgė, knygų vaikams autorė L. Goldberg vaikystę praleido Kaune. Čia išmoko ir hebrajų kalbos, kuria kūrė. Dėl L. Goldberg gimimo vietos iki šiol kyla abejonių.

LRT.lt primena, kad 1956 metais savo biografijoje rašytoja pažymėjo, jog yra gimusi Karaliaučiuje, tačiau jau 1964-aisiais, pildydama paraišką Izraelio autorių asociacijai, Kauną įvardijo kaip savo gimimo vietą. Izraelio premijos laureatė gimė Kauno žydų šeimoje. Spėjama, kad jos motina vyko į Karaliaučių tik su tikslu pagimdyti ir ten gauti geresnę medicininę pagalbą.

Gimus dukrai, rašytojos tėvai iš Karaliaučiaus persikėlė į Kauną, kuriame gyveno ne viena jų šeimos karta. Čia prabėgo ir Leos vaikystė.

Jos kūryboje dviejų tėvynių, dviejų gimtinių motyvas yra nuolatinis.

Pirmojo pasaulinio karo metais L. Goldberg šeima pabėgo į Rusiją. Grįžusi 1918-aisiais, būsima poetė mokėsi Kauno rusų komercinėje mokykloje. Nuo 1920 metų tęsė mokslus Kauno žydų gimnazijoje, ten pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius, o 1928-aisiais, baigusi Švabės hebrajų gimnaziją, įstojo į Kauno universitetą.

Mokslams gabi mergina 1930–1933 metais studijavo Vokietijos universitetuose. Grįžusi į Lietuvą, Raseinių Tarbut gimnazijoje dėstė hebrajų kalbą bei literatūrą, o 1934 metais Bonoje apgynė semitų lingvistikos daktaro laipsnį.

1935 metais L. Goldberg emigravo į Palestiną, čia buvo viena ryškiausių besikuriančios valstybės kultūros veikėjų. Ji dirbo literatūros patarėja Habimah teatre, taip pat „Sifriyat Poalim“ knygų leidėja. 1952 metais Lea įsteigė Lyginamosios literatūros katedrą Jeruzalės universitete.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadovė vertėja Lara Lempertienė LRT RADIJUI pasakoja, kad nors L. Goldberg laikoma Izraelio nacionaline poete, kūrybos kelią pradėjo būtent Lietuvoje.

Yra vienas jos eilėraštis, kuriame labai lengvai galima atpažinti Lietuvą. Net ir iš kraštovaizdžio. Tame eilėraštyje ji kalba apie sniegą, apie ledą, apie žiemą.

Anot L. Lempertienės, L. Goldberg poezija yra dramatiška, joje gausu nerealizuotos meilės motyvų, taip pat atsiskleidžia nostalgijos linija. Net ir išvykusi iš Lietuvos, nuo jos rašytoja nenusigręžė.

„Jos kūryboje dviejų tėvynių, dviejų gimtinių motyvas yra nuolatinis, – sako Nacionalinės bibliotekos Judaikos skyriaus vadovė. – Yra vienas jos eilėraštis, kuriame labai lengvai galima atpažinti Lietuvą. Net ir iš kraštovaizdžio. Tame eilėraštyje ji kalba apie sniegą, apie ledą, apie žiemą.“

Būtent eilėraštis-sonetas „Pušys“ tapo Izraelyje populiaria daina. „Šiam eilėraščiui buvo parašyta muzika ir jis tapo viena mėgstamiausių Izraelio dainų. Ši daina visada atliekama per Izraelio nepriklausomybės dieną“, – pasakojimu intriguoja L. Lempertienė.

Pušys

Gegutės balso neišgirsi čia,
Nepasipuoš šios pušys šydu sniego,
Bet kai tik jų šešėly atsisėdu,
Vaikystė mano grįžta paslapčia.

Spygliai niūniuoja pasakos žodžius.
Šaukiu snieguotą tolimą gimtinę,
Prie apledėjusios žalsvos krantinės
Svečiam krašte savas dainas girdžiu.

Gal paukštis klajojantis, tik tas,
Pakibęs visad tarp dangaus ir žemės,
Dviejų gimtinių skausmą supras.

Su juo ir aš kraštus du apgyvenus,
Dukart išaugau, leidau dvi šaknis,
Kaip mano pušys – į abi šalis.

LRT.lt primena, kad 2010 metų balandžio 11 dieną, dalyvaujant delegacijai iš Izraelio, Kaune ant buvusio Švabės hebrajų gimnazijos pastato (dabar Paslaugų verslo darbuotojų rengimo centras – LRT.lt) atidengta memorialinė lenta su trikalbiu įrašu: „Šiuose rūmuose veikusioje žydų (hebrajų) gimnazijoje mokėsi ir ją 1928 metais baigė Izraelio premijos laureatė poetė Lea Goldberg (1911–1970).“

Perskaičius eilėraštį „Pušys“, autorei atminti prie mokyklos pasodinta pušaitė.

Pasakojimo apie L. Goldberg klausykitės ir radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.