Kultūra

2020.10.09 22:09

Chaimas Grade ypatingą dėmesį skyrė Vilniui – kultūriniam ir dvasiniam Europos žydų centrui

Birutė Rutkauskaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.10.09 22:09

Chaimas Grade – vienas iškiliausių žydų rašytojų ir dailininkų sambūrio „Jung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“ – LRT.lt) poetų. Išgyvenęs Holokaustą, savo kūrybinę veiklą jis tęsė Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), tačiau niekada nepamiršo Vilniaus ir Lietuvos.

LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus Lietuvoje gimusiems, gyvenusiems ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusiems iškiliausiems litvakams prisiminti ir pagerbti. Dvidešimt antrasis pasakojimas yra skiriamas vienam iškiliausių žydų rašytojų Chaimui Grade`i.


Ch. Grade laikomas vienu svarbiausių jidiš kalba kūrusių rašytojų po Holokausto. Jis buvo nominuotas Pulitzerio premijai (1917 m. JAV laikraščių leidėjo Josepho Pulitzerio įsteigta premija už geriausius žurnalistikos, literatūros arba muzikos kūrinius – LRT.lt).

Nors Grade užaugo skurde, jo motina iš visų jėgų stengėsi suteikti sūnui išsilavinimą, tikėdamasi, kad sūnus taps rabinu.

Kaip straipsnyje „Lietuvos žydo pasaulėjauta Chaimo Grade`s prozoje“ teigia Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Rinkinių apskaitos, tyrinėjimo ir apsaugos skyriaus vedėja Ilona Murauskaitė, Ch. Grade`s kūryba – plati ir įvairialypė.

„Ypatingas dėmesys prozoje skiriamas Vilniui – religiniam, kultūriniam ir dvasiniam Europos žydų centrui iki Katastrofos. Galima teigti, kad Grade`s kūryba, ypač proza, šiandien mums yra tarsi Lietuvos žydų kultūros muziejus, įvilktas į savitos estetikos rūbą“, – trumpai Grade`s kūrybos ypatumus nusako filologė, jidiš literatūros tyrinėtoja I. Murauskaitė.

1936-aisiais išleidžiamas pirmasis Ch. Grade`s eilių rinkinys „Taip“. Ryškiausi rinkinio motyvai – apokaliptinis, žmogaus ir gamtos vienovės. Atsispindi ir kasdienės gyvenimo realijos, nemažai dėmesio skiriama sunkiai motinos buičiai, tėvo atminimui. Nors Grade užaugo skurde, jo motina iš visų jėgų stengėsi suteikti sūnui išsilavinimą, tikėdamasi, kad sūnus taps rabinu.

Grade neretai vadinamas paskutiniu pasaulietiniu jidiš kalba rašiusiu autoriumi, kurio asmenybės ištakos siejamos su ortodoksiniu judaizmu.

Pasak Vilniaus Gaono žydų muziejaus muziejininkės I. Murauskaitės, Grade nuėjo visą ortodoksinio judaizmo studijų kelią, tačiau jo asmenybė rutuliojosi pagal vidinius jo pasaulėjautos dėsnius.

„Atrodytų, paradoksalu, kad ortodoksinį judaizmą studijavęs autorius rašė pasaulietinę literatūrą. Grade neretai vadinamas paskutiniu pasaulietiniu jidiš kalba rašiusiu autoriumi, kurio asmenybės ištakos siejamos su ortodoksiniu judaizmu, – sako veikalus iš jidiš į lietuvių kalbą verčianti filologė. – Tie prieštaravimai, draskę sielą, atsispindi jo pokario kūryboje, yra kertinė novelių „Neila“ ir „Baltoji skarelė“ ašis.“

Taip pat skaitykite

Chaimo Grade`s kūryboje dominuoja Biblijos motyvai, žydų tautos Katastrofos nuojauta, o po karo rašytuose veikaluose – tos Katastrofos apmąstymas.

Pasakojimo apie Chaimą Gradę klausykitės ir radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.