Su mama emigravęs į Prancūziją, Romainas Gary tapo ne tik žymiu rašytoju, tačiau sugebėjo tai, kas buvo neįmanoma – prisidengęs vienu savo pseudonimu, jis antrą kartą pelnė prestižinę Prancūzijos literatūros premiją. Rašytojas nepamiršo ir Lietuvos – savo kūryboje daug dėmesio skyrė Vilniui.
LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus prisiminti ir pagerbti Lietuvoje gimusius, gyvenusius ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusius iškiliausius litvakus. Aštuonioliktasis pasakojimas yra skiriamas rašytojui R. Gary.
„Motina darė fasonines skrybėlaites klientėms, kurias iš pradžių susirinko per paštą. Kiekvienas išsiųstas prospektas buvo rašytas ranka ir skelbė, jog buvusi garsių Paryžiaus modelių namų direktorė sutiko modeliuoti laisvalaikiu skrybėlaites namie siauram, rinktinių klienčių ratui“, – rašė Vilniuje gimęs R. Gary.
Būdamas devynerių, 1923 m. R.Gari (tikrasis rašytojo vardas yra Romanas Kacewas – LRT.lt) su mama išvyko į Varšuvą. Dar po trijų metų jis atsidūrė Prancūzijoje. Paryžiuje R. Gary dirbo įvairius darbus, studijavo teisę, o karo metais buvo karo lakūnas. Vėliau jis dirbo kino režisieriumi, buvo diplomatas Sofijoje, Berne ir Bolivijos sostinėje Sukrėje.
Litvakas R. Gary yra vienas garsiausių prancūzų rašytojų, sukūrusių per 30 romanų, esė ir memuarų knygų. Tiesa, savo kūrybą jis pasirašydavo įvairiausiais pseudonimais. Anot Vilniaus universiteto (VU) Prancūzų katedros profesorės Genovaitės Dručkutės, nepaisant slapyvardžių gausos, autoriaus kūryboje išlieka tos pačios vertybės.
Niekas tada neįtarė, kad už Emile`o Ajaro vardo slepiasi tas pats Romainas Gary.
„Tai yra drąsa, tai yra pasiaukojimas, ištikimybė, ištikimybė meilės ir draugystės sferoje, žmogaus garbingumas, atjauta kitam žmogui, žodžio laikymasis. Visa tai susieta su apsukrumu, gudrumu, sugebėjimu išsisukti net iš pačių blogiausių aplinkybių. Sugebėjimas išlikti, išgyventi, surasti išeitį, kuo pasižymi pagrindinis veikėjas mažas berniukas, man primena ir patį Gary“, – sako G. Dručkutė.
Slapyvardžiai, tam tikra prasme, padėjo R. Gary padaryti neįmanomą – dukart pelnyti Gonkūrų premiją. Tai prestižinė Prancūzijos literatūros premija, teikiama Gonkūrų akademijos.
Jis sukuria tokį lietuvišką ar Vilniaus mitą ir tą mitą gražiai pateikia prancūzų skaitytojams.
Emile`is Ajaras – ne vienintelis Gari pseudonimas. Jis gebėjo žaisti literatūra ir tiek pačiam sau, tiek skaitytojams sukurti literatūros nuotykį. O kur jau vien tas faktas, kad jis dukart gavo Gonkūrų premiją! Tikrovėje tai būtų neįmanoma.
Slapyvardžiai, tam tikra prasme, padėjo Romenui Gari padaryti neįmanomą – dukart pelnyti Gonkūrų premiją.
Pirmą kartą Gonkūrų premija jam paskirta 1956 m. už romaną „Dangaus šaknys“. Antrą kartą, jau po dvidešimties metų, premiją jis gavo už Emile`io Ajaro vardu pasirašytą romaną „Gyvenimas dar prieš akis“. Niekas tada neįtarė, kad už Emile`io Ajaro vardo slepiasi tas pats R. Gary.
Nuo 1962 metų R. Gary užsiėmė tik kūryba. Nors Vilniuje rašytojas praleido tik vaikystę, anot profesorės G. Dručkutės, viename garsiausių Gari kūrinių, romane „Aušros pažadas“, didelę dalį užima būtent vilnietiškasis rašytojo periodas.
„Jis sukuria tokį lietuvišką ar Vilniaus mitą ir tą mitą gražiai pateikia prancūzų skaitytojams“, – pasakojimą užbaigia VU Prancūzų katedros profesorė G. Dručkutė.
Pasakojimo apie Romainą Gary klausykitės radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
