Lietuva ir Latvija rengia pažintinį maršrutą per Struvės geodezinį lanką. Anykščių regioninis parkas ant vienos iš kalvų, nuo kurios buvo skaičiuota žemės rutulio forma ir dydis, ketina pristatyti, kaip atrodė mokslininkų darbas prieš du šimtus metų.
Anykščių regioninis parkas įrengs vietą, kurioje lankytojai bus supažindinami su 19-to amžiaus technikos ir mokslo pasiekimu – Struvės geodeziniu lanku.
Grandinę 1816–1855 metais išmatavo keli mokslininkai, o jiems vadovavo astronomas Friedrichas Georgas Wilhelmas Struvė. Jis sugalvojo metodą, kaip patikrinti Niutono teiginį, kad Žemė nėra visiškai apvali. Ir kaip atspirties tašką pasirinko dienovidinio atkarpą nuo Norvegijos šiaurės iki Juodosios jūros. Saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė sako, kad „tuomet 19 amžiaus pradžioje mokslininkams (astronomams, kartografams, geodezininkams) kilo mintis, kaip nustatyti, kokia yra mūsų planetos forma, koks jos dydis. Jie pasirinko dienovidinį“.
„Tai yra santykinė juosta, jos žemės paviršiuje niekur nėra, neapčiuopsi, bet tai sutartinė linija, jungianti abudu ašigalius. Pasirinkę vieno dienovidinio atkarpą nuo Norvegijos šiaurės iki Juodosios jūros (ta atkarpa šiandien kerta dešimt valstybių) ėjo per rytų Lietuvą, šiaurės-pietų kryptimi. Reikėtų ją įsivaizduoti kaip tautinę juostą, išaustą trikampio formos raštais. Kiekviena smailė – punktai, tarp kurių matuotas atstumas, kampų siaurėjimo laipsniai“, – sako R. Baškytė.
Mokslininkų grupė numatytą atkarpą matavo beveik 40 metų ir galų gale patvirtino Niutono teoriją, kad Žemė nėra apvali lyg rutulys. Šiandien sunku įsivaizduoti, kaip 19 amžiaus pradžioje, kai nebuvo kosminių technologijų, tik žiūronus primenantys geodeziniai prietaisai, mokslininkams pavyko nustatyti ir Žemės dydį, ir formą. Vien Lietuvoje buvo apie dvidešimt taškų, kurie pasirinkti kaip matavimo punktai. Lietuvoje Struvės geodezinio lanko tyrimą primena trys vietos, kuriose pastatyti atminimo akmenys, o tiksli matavimo vieta aptverta tvorele.
Anykščių regioninis parkas atkurs ketvirtą punktą Ant Storių kalno ir planuoja įrengti vizualiai suprantamą ekspoziciją, kaip prieš du šimtus metų buvo apskaičiuojamas Žemės dydis. Anykščių regioninio parko vadovas Kęstutis Šerepka sako, kad jų tikslas yra įrengti ekspoziciją kalno viršuje, jog atėjęs lankytojas galėtų suprasti, kas gi tas Struvės lankas, ir kaip buvo vykdomi matavimai.
Anykščių regioninis parkas projektą rengia kartu su latviais, per artimiausius metus panašus punktas bus atkurtas ir netoli Jekabpilso. „Siūlysime aplankyti keletą punktų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Rengsime konkursų. Tie lankytojai, kurie aplankys mūsų projekto punktus, atsiųs nuotraukas, bus apdovanoti įvairiausiais prizais“, – sako K. Šerepka.
Nedaug trūko, kad anykštiečių idėja būtų numarinta projekto pradžioje. Šiandien aukščiausią Anykščių rajono Storių kalną supa privačios žemės. Norint nutiesti iki jo pėsčiųjų taką reikėjo savininkų leidimo. Regioniniam parkui teko keisti projektą, nes vienas žemės savininkas nesutiko per jo žemę įrengti pėsčiųjų taką. Tačiau iš kitos pusės, nuo Storių kaimo, projekto autoriams pavyko sutarti su žmonėmis ir takas per artimiausius dvejus metus, kaip ir ekspozicija, bus įrengti.
Viso projekto vertė – 348 tūkstančiai eurų. Saugomų teritorijų tarnyba teigia, kad tai bus vienintelė vieta, kurioje tikisi aiškiai pavaizduoti, kaip anuomet Žemės dydį matavo mokslininkai. Kiti trys punktai pažymėti Rokiškio rajone ir Vilniaus rajonuose. Struvės geodezinio lanko tyrimas padėjo viso pasaulio mokslininkams ir kartografams. Kaip mokslo ir technikos pasiekimas šis tyrimas su išlikusiais punktais įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
