Kultūra

2020.08.09 22:15

Rudolfas Baranikas – mažai Lietuvoje žinomas pasaulinio garso menininkas

Alma Valantinienė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2020.08.09 22:15

„Gyvenimo paveikslui pakanka ir poros spalvų – baltos ir juodos“, – tvirtino JAV kūręs dailininkas pacifistas, politinio abstrakcionizmo dailėje pradininkas litvakas Rudolfas Baranikas, nuo kurio gimimo sukanka 100 metų. Rašytojas Rimantas Vanagas išleido knygą „Žiemos nakties dangaus elegijos“, pirmą kartą pristatančią menkai Lietuvoje žinomą iš Anykščių kilusį menininką.

Rašytojas, žurnalistas, redaktorius, vertėjas R. Vanagas LRT KLASIKAI sako, kad dailininkas R. Baranikas buvo tarsi tiltas tarp lietuvių ir žydų – save laikė anykštėnu ir tuo labai didžiavosi. Jo darbai įtraukti į įvairiausias pasaulines kolekcijas, tarp jų – MoMA Niujorke. Dailininko darbai priskiriami vieniems svarbiausių šeštojo ir sepintojo dešimtmečio Niujorko mokyklos dailės darbų.


R. Vanagas su dailininku R. Baraniku gyvai susipažino 1996 m., kai Lietuvoje buvo surengta jo paroda. „Tada su džiaugsmu susipažinau su Rudolfu Baraniku. Prieš tai su juo susirašinėjau, kuomet ruošiau spaudai pirmąją knygą apie Anykščių žydus. Tai buvo (knyga – LRT.lt) „Nenusigręžk nuo savęs“. Parašiau jam tada laišką. Nesitikėjau kažko ypatingo, kadangi, pagalvojau, žmogus labai seniai buvęs Lietuvoje, užmiršęs, ką jis man gali pasakyti. Tačiau jis atsakė greitai ir labai dalykiškai. Aš labai dėl to nudžiugau“, – užsimezgusią pažintį su R. Baraniku pasakoja R. Vanagas.

Taip 1995 metų pačioje pradžioje prasidėjo mūsų susirašinėjimas, o jau po metų jis atvyko į Anykščius dalyvauti savo kūrinių retrospektyvinės parodos atidaryme, toliau pasakoja R. Vanagas. „Tada mes jau susitikome akis į akį. Kalbėjomės tiek Anykščiuose, tiek ir Vilniuje, – prisimena pašnekovas. – Buvo gera proga artimiau pažinti šį žmogų.“

Jis susipažino ir sutarė su kunigu, diskutuodavo, pasiginčydavo.

Rudolfas yra netipiškas žydas, tikina R. Vanagas. „Jo tikrasis vardas ne Rudolfas, o Ruvimas. Jis ir jo brolis baigė lietuvišką Anykščių progimnaziją. Jo motina buvo ne Baranikova, o Baranikienė – Michla Baranikienė. Sesuo – Rachelė Baranikaitė. Jie, kaip dabar sakytume, buvo tokie integravęsi į lietuvišką visuomenę – šiek tiek sulietuvėję.

Kuomet jo paklausiau dėl tikybos pamokų progimnazijoje, tai jis džiaugėsi, kad lankė lietuvišką mokyklą, mat tikybos pamokas galėjo laisvai lankyti, ar nelankyti – nebuvo didelio spaudimo. O jei būtų lankęs žydų mokyklą, tai rabinas nebūtų taip lengvai dovanojęs praleistų pamokų, reiktų visą kursą stropiai mokytis. Bet jis susipažino ir sutarė su kunigu, diskutuodavo, pasiginčydavo. Sakė, kad jam buvo įdomu“, – dailininko mokyklos laikus perpasakoja R. Vanagas.

Rašytojas pasakoja, kad po mokyklos visą gyvenimą Rudolfas buvo labai prolietuviškas. Anot jo, jis buvo tarsi tiltas, jungiantis lietuvių ir žydų bendruomenes.

Jis save laikė anykštėnu. Jis tuo labai didžiavosi.

„Jis kalbėjo ir rašė lietuviškai. 1938 m. išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), jis įsijungė į lietuvių bendruomenę. Dirbo kairiojoje spaudoje: iš pradžių „Vilnyje“ (JAV lietuvių socialistinės pakraipos laikraštis, ėjęs nuo 1920 m. balandžio 8 d. iki 1990 m. Čikagoje – LRT.lt), vėliau „Laisvėje“ (taip pat socialistinės pakraipos JAV lietuvių laikraštis, ėjęs nuo 1911 m. balandžio 5 d. iki 1986 m. Bostone ir Niujorke – LRT.lt).

Jis neslėpė, kad yra socialistinės pakraipos žmogus. Jo tėvas taip pat buvo socialistas, netikintis. Galima sakyti, kad Rudolfas buvo pasaulio pilietis, tačiau savo tėvyne visą laiką laikė Lietuvą. Jis gimė Ukrainoje (Poltavos srityje esančiame Kremenčiuko mieste – LRT.lt). Ten jo tėvai buvo pasitraukę pirmojo pasaulinio karo metais. 1920 metais jis ten gimė.

Pasak jo, Ukraina buvo tik įrašyta techniškai dokumente, o tėvai ir protėviai, visos šaknys buvo Anykščiuose. Jis save laikė anykštėnu. Jis tuo labai didžiavosi. Pasirašinėjo, kad yra Amerikos ir Lietuvos tapytojas (skelbdamas eilėraščius, recenzijas, literatūrinius straipsnius, pasirašydavo Anykštėno, J. Šilėno, Miškūno slapyvardžiais – LRT.lt)“, – identitetinį Ruveno Baraniko paveikslą piešia rašytojas Rimantas Vanagas.

Jis džiaugėsi, kad lankė lietuvišką mokyklą, mat tikybos pamokas galėjo laisvai lankyti, ar nelankyti – nebuvo didelio spaudimo. O jei būtų lankęs žydų mokyklą, tai rabinas nebūtų taip lengvai dovanojęs praleistų pamokų.

LRT.lt primena, karo metais, 1942–1945 m. R. Baranikas savanoriškai tarnavo JAV kariuomenėje, dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, 1945 m. kiek laiko buvo JAV Karo vyriausybės Denacifikacijos grupės seržantas. Jis dalyvavo sąjūdyje prieš karą Vietname, sukurdamas bene ryškiausią savo kūrybos ciklą „Napalmo elegija“.

R. Baraniko kūriniai yra Moderniojo meno muziejaus, Whitney Amerikos meno muziejaus, Naujojo Šiuolaikinio meno muziejaus, Hirshorn muziejaus Vašingtone, Stokholmo Moderniojo meno muziejaus, Bruklino muziejaus ir daugelio kitų muziejų bei universitetų kolekcijose.

Su savo darbais R. Baranikas ne kartą lankėsi Lietuvoje, kartu su žmona dailininke M. Stevens dalyvavo dailininkų diskusijose. Paskutinį kartą į Lietuvą jis atvyko būtent tais pačiais 1996 m., Vilniaus šiuolaikinio meno centre surengė parodą, skirtą tėvui, motinai ir mažametei sesutei, žuvusiems gimtųjų Anykščių šiluose.

JAV Nacionalinio meno ir literatūros instituto bei Nacionalinės meno ir literatūros akademijos premijų laureatas mirė 1998 m. kovo 6 d. Santa Fe (Naujosios Meksikos valstijos sostinėje – LRT.lt). Vykdant jo valią, kremuotų jo palaikų pelenai buvo išberti virš jam brangių upių: Šventosios, Senos ir kt.

Prieš aštuonerius metus Anykščių miesto bendruomenių iniciatyva R. Baraniko atminimui Anykščių senamiestyje pastatytas vardinis suoliukas.

Plačiau apie Anykščių vaiką, Lietuvos patriotą ir pasaulio taikos dailininką – radijo įraše.


Parengė – Vismantas Žuklevičius.