Kultūra

2020.07.20 19:40

Cemachas Šabadas – su epidemijomis ir žmonių nešvara grūmęsis Vilniaus daktaras Aiskauda

Austėja Kuskienė, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.07.20 19:40

LRT tęsia projekto „Atminties akmenys“ pasakojimus, skirtus prisiminti ir pagerbti Lietuvoje gimusius, gyvenusius ar į pasaulį iš Lietuvos pasklidusius iškiliausius litvakus. Keturioliktasis pasakojimas yra skiriamas daugybės Vilniaus žydų organizacijų narui, gydytojui Cemachui Šabadui.

„Malonu, aš Cemachas Šabadas, tikiuosi jums nieko neskauda? Neišsigąskit. Tai pokštas! Bet... aš gydytojas. Gimiau Vilniuje, o Maskvoje mokiausi medicinos. Nemenkai teko paplušėti, kai Rusijoje prasidėjo epidemijos, dėmėtosios šiltinės ir choleros.

Šiurpu neprisiminti ir kur tik aš nebuvau, kur nesimokiau, bet nusibodo bastytis po pasaulį. Grįžau namo, į Vilnių. Ir įsidarbinau. Žydų ligoninėje“, – taip aktoriaus Arkadijaus Vinokuro balsu į praeivius Vilniaus gatvėse kreipiasi MO muziejaus prakalbinta Romualdo Kvinto skulptūra 20 amžiaus gydytojui ir visuomenės veikėjui C. Šabadui (1864–1935).


Vis dėlto, nevertėtų jo nuopelnų šitaip sumažinti tik iki mielo, vaikus globojančio, senuko, nes jo, iš tikrųjų, nuopelnai buvo kur kas didesni.

Skulptūrą daugelis žino kaip daktarą Aiskaudą, mat sklando legenda, esą būtent C. Šabadas įkvėpė pas jį apsilankiusį rašytoją Kornejų Čiukovskį sukurti savo žymiąją istoriją. Vis dėlto kaip pastebi Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus ekspozicijos vadovė Saulė Valiūnaitė, ši skulptūra toli gražu neatskleidžia 1864-aisiais Vilniuje gimusio C. Šabado asmenybės kalibro.

„Na, taip, ta skulptūra labai miela, – neabejoja S. Valiūnaitė, – tačiau ji daugiau vaizduoja tą romantizuotą personažą, kuris įkvepia daktaro Aiskaudos knygas. Vis dėlto nevertėtų jo nuopelnų sumažinti iki mielo, vaikus globojančio senuko, nes jo nuopelnai buvo kur kas didesni.“

Pasak jos, C. Šabado veikla buvo labai įvairialypė. „Visų pirma jis buvo žinomas gydytojas. Taip pat jis vadovavo vietiniam sveikatos apsaugos žydų skyriui oze. Draugija vykdė įvairią veiklą, įkūrė koloniją ligotiems vaikams. Tiksliau tariant, sanatoriją. Ji buvo įsikūrusi dabartinėje Antakalnio teritorijoje. Po daktaro Šabado mirties 1935 metais stovyklai buvo suteiktas jo vardas ir jos teritorijoje jam pastatytas biustas.

Ant postamento buvo įrašas jidiš kalba: „Cemachas Šabadas, didis vaikų draugas“. Šį biustą šiandien galima pamatyti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje“, – pasakoja S. Valiūnaitė.

Kita labai svarbi jo veikla buvo visuomenės švietimas apie higieną, imuniteto stiprinimą, ligų prevenciją. „Šiuo tikslu jis įkūrė ir redagavo laikraštį, jo pavadinimas išvertus iš jidiš kalbos reiškia „Tautos sveikata“, – sako pašnekovė. – Jis buvo labai svarbus bendruomenės lyderis ir dalyvavo daugelio draugijų veikloje.“

Jis taip pat įkūrė vakarinius kursus moterims, dalyvavo žydų istorijos etnografijos draugijos JIVO instituto veikloje.

C. Šabadas gerokai prisidėjo prie to, kad Vilniuje būtų įkurtos pasaulietinės žydų mokyklos, jose būtų dėstoma jidiš kalba. „Ir tai buvo viena pirmųjų tokių mokyklų Rytų Europoje. Jis taip pat įkūrė vakarinius kursus moterims, dalyvavo žydų istorijos etnografijos draugijos, JIVO instituto veikloje. Institutas savo aspirantūros programą po daktaro mirties taip pat pavadino C. Šabado vardu“, – pasakoja S. Valiūnaitė.

Pasak jos, C. Šabadui mirus užuojautos pranešimai plaukė iš kitų valstybių vadovų. „O į laidotuves susirinko apie 30 tūkst. žmonių! Vadinasi, dabar gal to kalibro nelabai suvokiame, nors tada asmenybės mastas ir veikla buvo vertinami. Ir ne tik to laiko Lietuvoje, Lietuvos teritorijoje, bet ir pasaulyje“, – reziumuoja Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus ekspozicijos vadovė S. Valiūnaitė.

Pasakojimo apie Cemachą Šabadą klausykitės ir radijo įraše.


Parengė Vismantas Žuklevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt