Kultūra

2020.07.03 12:41

Nacionalinės premijos laureatui Petrui Dirgėlai atidengta atminimo lenta: rašydamas braižė tik jam suprantamas schemas

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.07.03 12:41

Penktadienį atidengta atminimo lenta rašytojui, istorinio, istoriosofinio romano kūrėjui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Petrui Dirgėlai. „Po jo mirties pradėjau dažniau atsiversti jo knygas. Tėčiui gyvam esant specialiai neskaičiau – toks mano jaunatviškas protestas buvo“, – LRT.lt pripažino K. Dirgėla.

P. Dirgėlos sūnus Kipras Dirgėla LRT.lt teigė, kad pasirinkta data siejama su artėjančia Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena. „Jis buvo autorius, kuriam valstybė rūpėjo“, – apie savo tėtį sakė K. Dirgėla. P. Dirgėla yra didžiausio lietuvių tautos epo „Karalystė. Žemės keleivių epas“ autorius.

Renovuotą Tuskulėnų g. 60 daugiabutį papuošė 200 kilogramų svorio skydo formos atminimo kūrinys. Prozininko ir eseisto kūriniai išversti ir skaitomi 10 kalbų. P. Dirgėla įvertintas daugybe apdovanojimų. Tarp jų: ir Vyriausybės kultūros ir meno premija, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija bei kitos.

Kaip pastebi filosofas Vilius Bartninkas, P. Dirgėlos epai yra kaip niekad svarbūs šiandienos didžiulio neužtikrintumo būklėje: „Jie leidžia praplėsti vaizduotę, svarstant, kokiais geopolitiniais takais mes galime eiti, atrasti naujas, o galbūt ir šiek tiek primirštas idėjas ir simbolius.“ Anot V. Bartninko, P. Dirgėlos kūriniai skatina svajoti ir tikėti savo valstybe.

P. Dirgėla aktyviai dalyvavo Lietuvių PEN centro veikloje, ėjo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojo, žurnalo „Metai“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo pareigas, dirbo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryboje.

Pasak rašytojo ir literatūros kritiko Vytauto Martinkaus, istorinis epas „Karalystė“ neturi sau lygių lietuvių istorinėje romanistikoje „sumanymo užmoju, medžiagos gausybe, literatūrinių istorijos pasakojimų srautais ar jų bangomis, egzistenciniu nerimu ir asmeninio liudijimo gilumu, romano formos atvirumu.“

V. Martinkus akcentuoja, kad veikalas įdomus ir svarbus visos Europos tautoms, valstybėms. Anot jo, P. Dirgėla – labai vientisas žmogus, sergėjęs vertybes, kurias pats išpažino ir laikė gyvenimo pamatu. „Tai – talentingas rašytojas, neišpasakytai daug ir sunkiai dirbęs ir be galo daug nuveikęs mūsų literatūroje, politikoje, kultūroje“, – kalbėjo V. Martinkus.

Apie tai, kad tėtis nuolatos dirbo – rašė, vos tik turėdamas laisvą minutę, LRT.lt liudijo ir P. Dirgėlos sūnus. Pašnekovas prisimena, kad P. Dirgėla vengė derinti savo kūrinius prie masinio skonio. „Po jo mirties pradėjau dažniau atsiversti jo knygas. Tėčiui gyvam esant specialiai neskaičiau – toks mano jaunatviškas protestas buvo“, – LRT.lt pripažino K. Dirgėla.

Atminimo lentą iš akmens ir bronzos sukūrė kaunietis dailininkas Gediminas Šibonis. Pasak dailininko, rašydamas savo kūrinius, P. Dirgėla braižė schemas su tik jam vienam suprantamais ženklais ir idėjų santraukomis: „Šie vaizdiniai popieriuje atrodo lyg mistiniai grafikos kūriniai, kurie ir padiktavo atminimo lentos sukūrimo idėją.“

Atminimo lentoje – akmens plokštėje – išgraviruoti rašytojo kūrinių schemų fragmentai. Bronzinis įspaudas akmenyje sietinas su senąja baltų simbolika, matoma karūnos-pilies užuomina. „Skydo formos akmens plokštė simbolizuoja daugiaamžę Lietuvos valstybingumo tąsą, kuriai autorius aukojo savo kūrybinę energiją“, – sakė G. Šibonis.

Gimęs 1947 metais ir užaugęs Žemaitijoje, P. Dirgėla sostinės Tuskulėnų gatvėje gyveno ir kūrė 1982–2015 metais, iki pat mirties.