Lyriškojo komiko, graudžiai linksmo teatro kareivio Gedimino Girdvainio nebėra. „Vyšnių sode“ tarną Firsą įkūnijusį aktorių birželio 3-iąją artimieji rado nebegyvą savo sodyboje prie Trakų. „Žiūrovai neteko didelio artisto“, – LRT RADIJUI sako aktorė Vaiva Mainelytė.
Su Gediminu ją sieja ir studijų metai, ir scena, ir susitikimai filmavimo aikštelėse. Anot jos, G. Girdvainis buvo nuostabus aktorius, partneris – vaidmeniui atiduodavo save visą: nesisaugojo, netaupė savęs, neleido sau ko nors negalėti.
Taip pat skaitykite
„Nerdavo į kiekvieną vaidmenį – labai atsakingai, niekada nevėluodavo, ateidavo pasiruošęs. Nebijodavo ginčytis su režisieriumi, įrodinėti savo personažo tiesos“, – teigė V. Mainelytė.
Jos žodžiais tariant, G. Girdvainis turėjo ir režisieriaus talentą, režisuodavo savo vaidmenis. „Visi ypač suartėjome per spektaklį „Mūsų klasė“, bet ir šiaip draugavome“, – susigraudinusi kalbėjo V. Mainelytė.
Vidurinės kartos žiūrovai G. Girdvainį puikiai pažįsta iš Jaunimo teatro spektaklių. Jis dirbo su režisieriais Aurelija Rakauskaite, Nataša Ogaj, Romanu Viktiuku, Dalia Tamulevičiūte. Prisimenančių jo vaidmenis kine ir televizijoje – jau daugiau. Vyresniesiems regėjosi G. Girdvainio Pinčiukas Arūno Žebriūno filme „Velnio nuotaka“, jaunesnė karta galėjo išvysti aktorių Lietuvos televizijos serialuose „Giminės“, „Atžalos“.
Po darbo Jaunimo teatre stojusią tylą nutraukė aktoriaus bendradarbiavimas su režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi. Jam teko Barzdaskučio vaidmuo spektaklyje „Nosis“ pagal Nikolajaus Gogolio kūrybą.
„Gedutis, Gedas... niekaip nesitiki, kad jo nebėra“, – sako G. Girdvainio kolegė aktorė Eglė Gabrėnaitė. Jiedu pažįstami nuo Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) laikų.
„Gedas buvo kiek vyresnis. Per jų kurso diplominius spektaklius mes, „pirmokiukai“, į jo vaidybą žiūrėjome išpūtę akis, – prisimena aktorė. – Nepaprastai šviesus, šiltas, doras žmogus. Doras ir aktorius – ne vaidintojas. Kaip sakydavo vyresnės kartos aktoriai, jis buvo Dievo pabučiuotas į pakaušį.“
Išeiti į sceną su G. Girdvainiu aktorei E. Gabrėnaitei buvo tikras malonumas ir laimė. „Yra toks pasakymas „gerai pagalvokit, ar imtumėt tą žmogų į žvalgybą“. Dėl Gedo galėjai būti tikras. Visokių spektaklių pasitaiko – prastai jautiesi, sergi... tačiau jei šalia yra Gedas – jis visada tau išties ranką“, – LRT RADIJUI teigia E. Gabrėnaitė.
Pastaraisiais metais juodu vaidino Gabrielės Tuminaitės spektaklyje „Marti“. „Aš – Vingienė, jis – Vingis. Tai buvo emocijų kaskados. Kokia laimė būti scenoje su partneriu, kuris kaip mūras, tave apgins“, – teigė aktorė.
Dar vieną matmenį aktoriaus talentas įgijo Vilniaus mažajame teatre. Jis sukūrė ryškų Avnerio Rozentalio personažą spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Gerai prisimename krypuojančią keturių keleivių eiseną per sceną, per Lietuvą, per amžinybę...
Mažajame G. Girdvainis vaidino pagiežingą palūkininką Šprichą „Maskarade“, taip pat karo gydytoją Čebutykiną „Trijose seseryse“, tarną Firsą „Vyšnių sode“. Šį vaidmenį jis buvo paveldėjęs iš Arno Roseno ir Audrio Chadaravičiaus.
Pastaraisiais metais aktorius buvo ypač kūrybingas: 2018 m. suvaidino senąjį Vingį režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklyje pagal Žemaitės „Marčią“, o 2019 m. pagrindinį vaidmenį sukūrė Kirilo Glušajevo spektaklyje pagal Arthuro Millerio pjesę „Aš nieko neatsimenu“.
Teatro kritikas Vaidas Jauniškis LRT RADIJUI teigė, kad mąstant apie G. Girdvainį pirmiausia į galvą ateina žodis „organiškumas“ – aktorius sugebėjo natūraliai gerai jaustis bet kurio žanro spektaklyje: įsiliedavo į režisieriui reikalingą bendrą audinį, tuo pačiu maksimaliai atskleisdamas savo personažą.
Anot V. Jauniškio, teatre G. Girdvainis buvo komiškojo plano aktorius, už tai jį žiūrovai nepaprastai mėgo. „Jis sugebėjo būti ir komedijų aktorius, ir liūdnas klounas, per komediją atsiskleisti kokią nors tragišką savo personažo pusę“, – teigia teatro kritikas.
Vienas labiausiai įsiminusių G. Girdvainio vaidmenų – Avneris Rozentalis. Apskritai ryškūs visi darbai, kuriuose aktorius laviruodavo tarp komizmo ir tragizmo.
O sąrašas filmų, kuriuose velionis vaidino, anot V. Jauniškio – Lietuvos kino aukso fondas! Vis dėlto kelioms kartoms G. Girdvainis pirmiausia išliks atmintyje kaip „Velnio nuotakos“ Pinčiukas. „G. Girdvainio įkūnijamas blogiukas – velnias – visą filmą paverčia savo miuziklu! Tikiuosi, jam rojus bus geras“, – užbaigė V. Jauniškis.
Parengė Mindaugas Klusas
Kviečiame prisiminti akimirkas su aktoriumi:
