Kultūra

2020.05.27 13:21

Garsiausi iš Afrikos: translytė asmenybė, vienas linksmiausių komikų ir Nolivudo turtuolė

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.05.27 13:21

Jų kūrybos pageidauja garsiausi pasaulio muziejai ir galerijos, jie ir jos pelno apdovanojimus pasauliniuose kino festivaliuose, yra įvertinti literatūros prizais, dalyvauja ir laimi meno bienalėse, pretenduoja į Nobelio premiją. Deja, Lietuvoje reta juos žinančių. Tad Afrikos dienų proga bent probėgšmais žvilgtelėkime į kūrybinėmis galiomis alsuojantį milžinišką žemyną.

Iš inercijos linkstame manyti, esą šiuolaikiniai Afrikos menininkai remiasi tik tradiciniais motyvais, paveldėtais iš mažų tautelių ir genčių. Tai klaida. Daugelis jų yra ne tik pripažinti pasaulinės scenos žaidėjai, bet ir originalumu stebinantys inovatoriai, naujovių pionieriai. Metas labiau pažinti šias ekscentriškas asmenybes.

LRT.lt pateikia tik labai glaustą sąrašą Afrikos menininkų, kurių darbais (jei dar nepasidomėjote) verta pasidomėti.

Chimamanda Ngozi Adichie, Nigerija

Vienos skaitomiausių šiuolaikinių Afrikos rašytojų Ch. N. Adichie (g. 1977) kūrybą giria ne tik milijonai skaitytojų visame pasaulyje, bet ir literatūros kritikai. Daugybę literatūrinių apdovanojimų susižėrusi rašytoja gimė Nigerijoje, vėliau išvyko studijuoti į JAV.

2009 metais dviejų knygų autorė pelnė pasaulinę šlovę TED konferencijoje perskaičiusi pranešimą tema „Vienos istorijos pavojus“. Ji daug rašo apie moters padėtį ir patirtis, o savo feministines nuostatas sudėjo į esė „Visi turėtume būti feministais“. Esė ištraukas dainoje „Flawless“ panaudojo JAV dainininkė Beyonce.

Lietuviškai šiemet pasirodė trečia Ch. N. Adichie knyga „Amerikana“. Anksčiau yra išleistas „Kinrožės žiedas“ (2005) ir „Pusė geltonos saulės“ (2012).

Trevoras Noah, Pietų Afrikos Respublika

Šiandien T. Noah (g. 1984) yra vienas garsiausių pasaulio komikų, JAV pokalbių šou „The Daily Show“ vedėjas, aršus JAV prezidento Donaldo Trumpo kritikas, milijonus amerikiečių žiūrovų išmokęs, kad Afrika nėra šalis.

Komiko karjerą pradėjo savo gimtinėje, tačiau netruko pajusti, kad beveik 60 mln. auditorija jam per maža. Jo mama – juodaodė, o tėtis – baltaodis, tad apartheido metais gimęs T. Noah buvo vaikščiojantis įkaltis, kad įvykdytas nusikaltimas. Tuo metu skirtingų rasių asmenų meilės ryšiai buvo baudžiami kalėjimu.

Vaikystės ir paauglystės įspūdžius ir nuotykius T. Noah sudėjo į autobiografiją „Born a Crime“.

Davidas Adjaye, Gana

Architekto D. Adjaye (g. 1966) projektuotus pastatus sieja tam tikri elementai, bet dydžiu ir išvaizda jie gerokai skiriasi, nes įtaką jų išorei daro supanti erdvė ir pastato paskirtis.

Vaikystėje būsimasis architektas ir diplomato sūnus dažnai keitė gyvenamąją vietą, tad pažino architektūros stilių įvairovę ir išsiugdė pagarbą aplinkai. Jo požiūrį į socialiai atsakingą architektūrą formavo neįgaliojo vėžimėlyje prikaustytas jaunesnysis brolis.

Pasaulinę šlovę architektui D. Adjaye pelnė 2009 metais Vašingtone pastatytas Nacionalinis afroamerikiečių istorijos ir kultūros muziejus. Nuo tada D. Adjaye kviečiamas prisidėti prie pasaulinių meno projektų, kuria namus įžymybėms, stato kitus muziejus JAV. Taip pat suprojektavo Nobelio taikos centrą Osle ir verslo mokyklą Maskvoje. Kūrėjo nepamiršta ir tėvynė Gana. Čia D. Adjaye stato nacionalinę katedrą, o seną pilį pavers nauju muziejumi.

Lupita Nyong`o, Kenija

Lupitos Nyong`o (g. 1983) pirmasis didelis vaidmuo Holivude iškart atnešė sėkmę. Už Patsi vaidmenį Steve`o McQueeno istorinėje dramoje „12 vergovės metų“ („12 Years a Slave“) aktorė pelnė „Oskaro“ statulėlę. Tai pirmas kartas, kai JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimas įteiktas juodaodei Afrikos aktorei.

Vaidinti L. Nyong`o pradėjo dar paauglystėje, 14-os atliko Džuljetos vaidmenį Nairobio repertuariniame teatre, o JAV baigė Jeilio dramos mokyklą.

2016 metais aktorė pelnė prestižinį „Tony“ apdovanojimą už pagrindinį vaidmenį Brodvėjaus spektaklyje „Eclipsed“.

2019-aisiais kritikai ir publika palankiai sutiko jos vaidmenį Jordano Peele`io siaubo trileryje „Mes“ („Us“).

Kamelis Daoudas, Alžyras

Rašytojas, žurnalistas, eseistas K. Daoudas (g. 1970) kritiškai vertina šiuolaikinę Alžyro visuomenę, pasisako prieš aršų nacionalizmą ir radikalų islamą, kuris, jo manymu, varžo saviraiškos ir intelekto laisvę.

Orano universitete baigęs prancūzų literatūrą K. Daoudas nusprendė tapti rašytoju. 2013 metais jis išleido pirmąjį romaną „Merso. Naujas tyrimas“ (lietuviškai išleistas 2017 metais), už kurį Prancūzijos literatūros kritikai skyrė Pirmojo romano Goncourt`ų premiją.

Tai – Albert`o Camus romano „Svetimas“ perpasakojimas iš arabo perspektyvos. Jame A. Camus herojaus Merso nužudytas arabas įgyja balsą ir vardą – Musa, o jo brolis tampa protagonistu.

Knygoje vaizduojamas vakarietiškos kultūros dominavimas iš kolonizuotos šalies perspektyvos, apmąstoma ir Alžyro padėtis po nepriklausomybės, religijos politika. Išėjus romanui autorius sulaukė religinių fanatikų grasinimų nužudyti.

Ngugi wa Thiong`o, Kenija

Romanisto, dramaturgo, eseisto, vaikiškų knygų autoriaus Ngugi wa Thiong`o (g. 1938) kūryba išversta į keliasdešimt kalbų, o jo pavardė nuolat minima tarp galimų kandidatų į Nobelio literatūros premiją.

Rašytojo kelią jis pradėjo romanais anglų kalba – tai buvo pirmosios knygos anglų kalba iš Rytų Afrikos. Tačiau vėliau jis nusprendė atsisakyti kolonijinės kalbos ir ėmė rašyti gimtąja, ragindamas ir kitus sekti šiuo pavyzdžiu.

1977 metais pradėjo rašyti teatrui, norėjo jį išlaisvinti, suteikti spontaniškumo, į spektaklius įtraukti publiką. Tai nepatiko valdžiai. Spektaklis pagal jo pjesę „Kai norėsiu, tai ir vesiu“ sulaukė komercinės sėkmės, tačiau po šešių savaičių buvo uždraustas. Patį rašytoją valdžia be teismo uždarė į kalėjimą, kur jis išbuvo vienus metus.

Vėliau Ngugi wa Thiong`o persikėlė į Jungtinės Valstijas, dirbo literatūros profesoriumi Jeilio, Niujorko, Kalifornijos universitetuose. Tarp garsiausių jo knygų yra esė rinkinys „Decolonising the Mind“, romanai „Devil on the Cross“, „Petals of Blood“.

Ibrahimas El Salahis, Sudanas

Sudano tapytojas I. El Salahis (g. 1930) dažnai įvardijamas Afrikos modernizmo krikštatėviu, o jo siurrealistinėje kūryboje gausu ne tik afrikietiškų, bet ir arabiškų ženklų.

Po meno studijų Londone ir JAV menininkas grįžo į gimtinę, dirbo diplomatu ir valstybės tarnautoju, kol 1975 metais buvo suimtas ir be teismo įkalintas, apkaltinus mėginimu nuversti vyriausybę.

Kalėjime I. El Salahis praleido pusę metų, o iš jo išėjęs po kurio laiko emigravo, apsigyveno Oksforde, Jungtinėje Karalystėje. Per 5 dešimtmečius tapytojas kūrė savo unikalią meno istoriją. Jis buvo vienas pirmųjų menininkų, savo darbuose panaudojęs islamišką kaligrafiją. Ankstyvajai kūrybai būdingos elementarios formos ir linijos, vėliau pavidalai tapo abstraktūs, išryškėjo juodai baltos linijos.

Akwaeke Emezi, Nigerija

A. Emezi (g. 1987) nelaiko savęs nei moterimi, nei vyru, o daugiskaita save apibūdinančia translyte asmenybe (nonbinary trans and plural person).

2018 metais pasirodęs rašytojų ir videomenininkų(-ių) debiutinis pusiau autobiografinis romanas „Freshwater“ kritikų laikomas vienu reikšmingiausiu šio dešimtmečio literatūros kūrinių. Jame pasakojama apie merginą Adą, kurioje gyvena daugybė dievybių ir kosminių jėgų. Rašytojai(-os) romane nagrinėja Nigerijoje gyvenančios igbų tautos dvasinį paveldą ir lytiškumą, siūlydami(-mos) skaitytojams kritiškai žvelgti į kūno ir dvasios dvilypumą.

Ibrahimas Mahama, Gana

Ganoje gimęs menininkas I. Mahama (g. 1987 m.) dažnai kuria monumentalias instaliacijas, savo idėjoms pritaiko įvairias urbanistines erdves ir infrastruktūrą – pastatus, senas gamyklas, laivų dokus, traukinius, lėktuvus.

Kūriniams jis naudoja nebereikalingas medžiagas, suteikdamas joms naują prasmę. Tarptautiniu mastu jis išgarsėjo į meno kūrinius transformuodamas džiuto maišus, kuriais kažkada gabentos kavos pupelės, o vėliau – anglis.

I. Mahama nagrinėja prekių judėjimo, globalizacijos, migracijos ir išnaudojimo temas. 2015 metais menininkas atstovavo Ganai Venecijos meno bienalėje.

Wanuri Kahiu, Kenija

W. Kahiu (g. 1980) atstovauja naujajai Afrikos režisierių kartai, jos filmai rodyti daugiau nei 100 festivalių visame pasaulyje. 2010 metais 21 minutės trukmės mokslinės fantastikos juostos „Pumzi“ premjera įvyko Sandanso kino festivalyje, o vėliau Kanuose filmas pripažintas geriausiu trumpametražiu.

2018 metais ilgametražis W. Kahiu darbas „Rafiki“ apie dviejų merginų meilę debiutavo Kanuose. Tačiau Kenijoje, kur homoseksualumas iki šiol baudžiamas, cenzoriai juostą uždraudė. Kilus tarptautiniam skandalui, cenzūra sušvelnėjo – juostą buvo galima pažiūrėti vieną savaitę viename Nairobio kino teatre.

El Anatsui, Gana

Vienas įtakingiausių Afrikos skulptorių El Anatsui (g. 1944) įsimena lengvai atpažįstamu, bet labai neįprastu kūrybos braižu.

Tarptautinį pripažinimą Nigerijos universiteto Skulptūros departamento profesorius pelnė prieš porą dešimtmečių, sukūręs didžiules pakabinamas sienų dekoracijas iš butelių kamščių.

Be jų, savo kūryboje jis naudoja senus pieno pakelius, geležinkelio bėgius, vinis, spausdinimo kasetes, tarp mėgstamiausių medžiagų yra molis ir medis, kurie jam padeda išreikšti nerimą dėl įvairių socialinių, politinių ir istorinių procesų.

2008 metų Venecijos meno bienalėje skulptorius buvo apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus.

Cheri Samba, Kongo Demokratinė Respublika

Vienas svarbiausių šiuolaikinių Afrikos dailininkų Ch. Samba kūryboje pašaipiai ir šmaikščiai žvelgia į kasdienes gimtinės aktualijas, pajuokia korupciją, šaiposi iš kvailumo ir chaoso, pabrėžia skurdą, mėgsta vaizduoti save.

Ch. Samba meninę idėją perteikia ne tik vaizdu, bet ir tekstu, žodžių burbulais. Menininkas niekada nesimokė tapyti, o karjerą pradėjo paišydamas skelbimų lentų ženklus.

Vėliau, susipažinęs su garsiais menininkais, į rankas paėmė teptuką. Tik iš pradžių tapė ant maišų medžiagos, nes drobei neturėjo pinigų. Tarptautinį pripažinimą Ch. Samba pelnė 1989 metais, kai įvyko jo paroda George`s Pompidou centre Paryžiuje.

Genevieve Nnaji, Nigerija

Nors G. Nnaji (g. 1979) yra vos 41-eri, ji jau vadinama Nolivudo (Nigerijos kino pramonės) veterane, mat kine pradėjo vaidinti dar vaikystėje.

Per kelis dešimtmečius ji atliko vaidmenis daugiau nei 100 filmų, o už nuopelnus Nolivudui yra apdovanota vienu svarbiausių šalyje Federalinės respublikos ordinu.

2018-aisiais kino žvaigždė sulaukė dar daugiau dėmesio, kai jos režisūrinis debiutas „Lionheart“ tapo pirmąja juosta, kurią Nigerija teikė atrankai į „Oskarus“. Joje G. Nnaji atlieka pagrindinį vaidmenį.

Deja, JAV Kino meno ir mokslo akademija „Lionheart“ diskvalifikavo, mat filme dauguma dialogų vyksta anglų kalba, o pagal akademijos taisykles pagrindinė tarptautinių filmų kalba turi būti ne anglų.

Į tai G. Nnaji reagavo aštria tviterio žinute: „Ne mes rinkomės kolonizatorių“. Vis dėlto G. Nnaji neliko be įvertinimo – „Lionheart“ rodymo teises įsigijo „Netflix“ ir aktorė tapo pirmąja milijardiere Nolivude.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.