Kultūra

2020.04.22 15:23

Po koronaviruso: būsimoje parodoje Alantos dvare – Šalkauskių giminės fotoarchyvas

LRT.lt2020.04.22 15:23

Pandemijos akivaizdoje dauguma Lietuvos muziejų ir galerijų uždaryti, menininkai ir renginių kuratoriai dirba klauzūros sąlygomis. Tačiau numatyti projektai tęsiami. Molėtų rajono Alantos dvare pernai buvo įkurtas „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio muziejus“. Jo kaimynystėje, keičiamų parodų salėse, rengiamasi naujai parodai „Šalkauskių giminės archyvai – aversai ir reversai“.

Koronos užkratui pasitraukus, Alantos dvaro ekspozicijoje bus rodomi Šalkauskių giminės archyvinių nuotraukų išdidinti pavyzdžiai, taip pat originalūs albumai ir nuotraukos, kurios bus sudėtos į stiklines vitrinas. Parodoje pirmąsyk bus viešai parodyta Stasio Šalkauskio portretinė kaukė, nuimta išsyk po filosofo mirties Šiauliuose 1941 metais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Ekspozicijai rengiamas fotoarchyvas atskleis ne tik gausios Šalkauskių giminės žmonių istorijas, jų kontaktus, keliones, kolegas ir bičiulius, bet ir to meto nuostabiai aukštą fotografijos kultūrą, nepaisant visų carinės Rusijos suvaržymų“, – sako parodos kuratorius Vaidotas Žukas.

Retenybes išsaugojo profesoriaus S. Šalkauskio marti Ritonė Šalkauskienė, pati kilusi iš Alantos krašto, Dapkūniškių kaimo. Kita archyvo dalis gauta iš Šalkauskių giminaičių Witortų, kurių palikuonys Vilniuje iki šiol saugo vertingus 19 a. pab.–20 a. pr. fotoalbumus.

Vienas svarbiausių Alantos parodos kitoniškumų bus ne tik viršutinių pusių – aversų rodymas, bet ir nuotraukų nugarinės pusės – reversai. Būtent studijinių fotografijų antrosios pusės liudija prieš 150 metų gyvavusį vinječių ir ateljė logotipų grožį.

Kitas šio fotoarchyvo požymis – jo turtinga geografiją. Tai profesionaliai paklijuoti kadrai iš įvairių carinės Lietuvos fotostudijų: Vilniuje (Frères Czyž, S. Fleury, A. Strausso), Kaune (Strauss&Sourevitsch, Šusterio, Jasvoino, Brolių Bžozovskių), Šiauliuose (Arnsono, Šmuilovo, V. Zatorskio), Panevėžyje (Trakmano, Navlickio, Puhačevskio), Telšiuose (Romaškevičiaus, Lapinskio), Klaipėdoje (Carlo Dreyerio), Joniškyje (Jankelio Fišerio), Šeduvoje (Cygano), kitų miestų.

Tarp šios kolekcijos kadrų – 19 a. Kauno studijose fotografuoti vyskupai poetai Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas, Maironio mūza – Jadvyga Stanelytė (1910).

Taip pat Alantoje bus pristatomi Šalkauskių giminės archyvo pavyzdžiai iš carinės Rygos, Liepojos (Libau), Mintaujos (Mitau), Tartu (Dorpat) fotostudijų, iš to meto Ukrainos – Vinicos, Jaltos, Odesos, taip pat Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos.

Pavyzdžiui, nežinomoje Sibiro studijoje nufotografuotas jaunas sukilėlis, savo ranka lenkiškai užrašęs linkėjimus su 1864 metų data ir pasiuntęs į Lietuvą kažkuriam iš Šalkauskių. Arba iš Vaiškonių kilęs Mogiliavo arkivyskupas Aleksandras Kazimieras Gintautas-Deltuviškis, 1821–1889 (lenk. Gintowt-Dziewaltowski) – Šalkauskių giminaitis.

„Iš archyvinių nuotraukų matyti ne tik profesionalus ano meto fotografų darbas, kadruočių, apšvietimo kokybė, studijų interjerų detalės, bet ir pačių personažų pasirengimas fotosesijoms – moterų, vyrų ir vaikų ramybė, savivertė, stilingi jų drabužiai, apavas, šukuosenos“, – teigia V. Žukas.

Parodoje bus rodoma kelių kartų giminė – nuo 19 a. pradžios. Šalkauskių šeimos buvo gausios, paprasti ūkininkai ir daktarai giminystės ryšiais susipynę su didikais (Goštautais, Jomantais, Opulskiais), giminė išplitusi po visą Lietuvą.

Pavyzdžiui, profesoriaus S. Šalkauskio tėvas, Šiauliuose gyvenęs gydytojas Julijonas Šalkauskis, vedęs Barborą Goštautaitę, turėjo 9 vaikus. Tėvo brolis provizorius Petras Šalkauskis iš Kapočių užaugino 10 vaikų (vėliau trys iš jų žuvo Sibiro lageriuose, vienas nužudytas Rainiuose 1941 m.). Kitas tėvo brolis, Šakynoje gyvenęs ūkininkas Aleksandras Šalkauskis, turėjo 12 vaikų.

Bent keli rengiamos parodos stendai bus skirti S. Šalkauskio broliui, žymiam tarpukario teisininkui Kaziui Šalkauskiui ir jo žmonai Vandai Sirtautaitei-Šalkauskienei, kurie karo metu buvo Vilniaus žydų gelbėtojai, šiais laikais paskelbti pasaulio teisuoliais.

Kadangi žymiausias giminės atstovas buvo profesorius S. Šalkauskis – katalikų filosofas, pedagogas, ateitininkų federacijos vadas, iki okupacijos – paskutinis Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, todėl visa paroda telksis apie jo asmenį: motiną B. Goštautaitę-Šalkauskienę, tėvą – buvusį Šiaulių burmistrą J. Šalkauskį, draugus – Pakštą, Putiną, Eretą, apie profesoriaus žmoną Juliją Paltarokaitę-Šalkauskienę ir neseniai mirusį jų sūnų fiziką Julių Šalkauskį (1931–2018).

Kadangi Šalkauskių-Witortų fotoarchyvo medžiaga yra triskart didesnė nei galima bus parodyti Alantos dvaro ekspozicijoje, yra numatyta sudaryti ir išleisti Šalkauskių giminės fotoalbumą.

Alantos galerijoje rengiamos parodos „Šalkauskių giminės archyvai – aversai ir reversai“ atidarymo data bus paskelbta atskirai.

Būsimoji paroda jau sulaukė atsiliepimų, įvertinimų.

Jonas Staselis, spaudos fotografų klubo prezidentas:

„Panirus į šias fotografijas, iškyla amžinasis archyvo – asmeninio, dažniau nematerialaus – palikimo klausimas. Kaip atidžiai to meto fotografai rūpinosi piešimu šviesa, o jų herojai – nuotaikos sukūrimu, taip šiais laikais mes, išblaškydami mintis bei emocijas, atsainiai įskaitmeniname šimtus, tūkstančius, milijonus atvaizdų, kuriuos kažin ar galime pavadinti fotografijomis ar lietuviškesniu – nuotraukos vardu.

Kokį savasties pajautimą, tapatybės žymę mes paliksime ateities kartoms, ką žmonės ras po šimto ar dviejų šimtų metų apie XXI amžiaus pradžią? Skaitmeninių atvaizdų kalnus ir kupetas, iš kurių grūdus nuo pelų kaži ar atskirs net dirbtinis intelektas. Atrodytų, tai technologijų, pasikeitusio pasaulio pasekmė.

Tačiau siūlyčiau pažvelgti į žmonių, kuriuos matome šioje sumaketuotoje parodoje, mintis ir vidinę inteligenciją (arba kultūrą) akyse. Viskas prasideda nuo vertybių, kuriomis augame namuose ir mokykloje, nesvarbu, kuris tai amžius ar kelinta industrijos revoliucija. Žmogaus – ar tai būtų fotografas, ar jo herojus – visuotinis atsidavimas tai akimirkai įkrauna šias tarsi kasdienes fotografijas iki virpesio, kuris išlieka šimtmečiams.“

Prof. Arūnas Sverdiolas, Stasio Šalkauskio raštų leidėjas:

„Iš šių fotografijų byloja gyvenimo akivaizdumas ir mįslingumas. Atrodo, kad tai atsitiktinai, padrikai, ne sąmoningai sudarytas rinkinys. Bet atidžiau stebint, jis tampa likimišku ir esmiškai susidėliojusiu šeimos ir giminės albumu. Čia randame vyro ir žmonos, jų giminių ir tų giminių šakų, draugų ir pažįstamų nuotraukas.

Įdomu, kad čia kažkodėl pateko ir Maironio mūzos 1910 m. fotografija. Garsūs, atpažįstami žmonės, bet ir keli seneliai su anūkais bei kiti, turbūt nebegrįžtamai tapę anonimais. Žinomos vietos ir istorijos momentai, šių nuotraukų dėka įgyja naujų bruožų bruoželių, naujų turinių ir kontekstų. Garsios didžiųjų miestų ir niekad negirdėtos miestelių fotoateljė.

Viduriniosios klasės atstovai, gyvenę savo gyvenimus, bet patekę į XX a. totalitarizmų mėsmalę – fotografijose to nėra, bet žinojimas apie tai jas kontrastiškai nušviečia. Šios nuotraukos – tai šaltiniai, į kuriuos galės gilintis istorikai, antropologai, psichologai, fotografijos žinovai, iškeldami ir aiškindami daugialypes atvaizdų prasmes.

Nedidukės albumo nuotraukos išdidintos pirmąkart tampa viešai eksponuojamais portretais, į kuriuos galime įsižiūrėti ir mėginti įžvelgti jų paslaptį. Ar pirmasis lietuvių filosofas S. Šalkauskis iš tiesų vos pastebimai šypsosi?“