Vilniaus valdžia nori atgaivinti dalį 19 amžiaus statinių. Tuomet sostinę juosė muitinės postai ir baltieji stulpai. Dabar vertinamos galimybės juos atkurti vienoje miesto dalių, tačiau, pasak mero Remigijaus Šimašiaus, reikia ne tik nuspręsti, kaip stulpai galėtų atrodyti, bet ir kokią įtaką gali turėti eismui.
Savanorių prospekto pradžioje esanti Simono Konarskio stotelė dar pokariu vadinta Baltųjų stulpų. Ir tik retas viešojo transporto keleivis šiandien žino šitą įdomų faktą.
Pasak gido Artūro Savko, netgi sovietmečiu šios stotelės pavadinimas atspindėjo Vilniaus istorijos dalį, kuri šiandien pamiršta. 19 amžiaus pradžioje čia buvo miesto riba. O gatvėje stovėjo Baltieji stulpai, Vyčiais papuošta masyvi muitinės užkarda.
Senose nuotraukose matyti, kad stulpai buvo tarsi miesto riboženkliai, o už jų, kur dabar tęsiasi gerokai išsiplėtęs miestas, tebuvo laukai ar kaimai.
Vilniaus Meras Remigijus Šimašius sako, kad stulpai ir vėl galėtų iškilti: „Ieškome būdų, kad galbūt galėtų atsidurti tie simboliai vėl toje vietoje. Toje, arba šalimais. Aišku, kiltų klausimas tada, ar atkurti Vyčius pagal tuos piešinius ir brėžinius, ar kažkokius modernistinius, kaip su eismu tvarkytis, mes tuos dalykus kaip tik sprendžiame.“
Atstatyti stulpus norima būtent Konarskio gatvėje. Čia iki šiol išlikusi sargybinė. Pagal įvairius šaltinius, šalia stovėję Baltieji stulpai galėjo atrodyti taip. Vėliau gatvė platinta, stulpai nugriauti, nes kliuvo sovietų valdžiai.
„Viena vertus, buvo naikinami tokie objektai. Tiesiog jie nebebuvo vertinami kaip istorinė, kultūrinė vertybė, o kita vertus – miestas plėtėsi ir dėl to prarydavo tokius objektus“, – pasakoja gidas A Savko.
Pasak mero, baltieji stulpai sugrąžintų ne tik dalį prarastos istorijos, bet ir galėtų simboliškai pažymėti senąsias miesto ribas. Vis dėl to, Vilniaus valdžia norėtų, kad stulpai nekliūdytų eismui.
„Tai įkvepia ir turbūt leidžia galvoti apie tos dvasios truputėlį atkūrimą. Tai yra, ir pačių stulpų pastatymą, ir tiesą sakant, kitą elementą, kurio vilniečiai tikrai išsiilgę yra ir nori. Tai yra – alėjų mieste atkūrimą. Nes mes matome, kad tie stulpai, jie balti stovi, o šalia medžių eilės, kurios deja per sovietmetį labai sistemingai buvo naikinami“, – sako R. Šimašius.
Liepkalnio gatvėje irgi buvo vieni iš ketverių vartų. Pastatas sargybinės yra išlikęs. Ši sargybinė savo paskirtį atliko iki 1857-ųjų, kai caro įsakymu visos mieste buvusios sargybinės prie įvažiavimų buvo panaikintos. Šiandien čia gyvenamasis namas.
Ir nors sostinės valdžia nelinkusi baltųjų stulpų atstatyti būtent šioje vietoje, gidas A. Savko tikina, kad tą padaryti būtų įmanoma.
„Ši vieta būtų tinkama atstatyti šitiems stulpams, nes čia yra mažesnio intensyvumo kelias ir pati gatvė yra daug siauresnė ir tiesiog fiziškai jas būtų paprasčiau pastatyti. Kitą vertus, yra sprendimų ir Basanavičiaus g. ar Antakalnyje – įkomponuoti į dabartinę miesto infrastruktūrą“, – svarsto A. Savko.
Idėja stulpus atstatyti vis atgaivinama jau beveik dešimtmetį, tačiau projektai taip ir nepajuda. Įvažiavimas į miestą ir Baltieji stulpai taip pat buvo Antakalnyje, tačiau čia šiandien plati ir judri gatvė. Kai kuriuose šaltiniuose kalbama ir apie buvusius vartus Ukmergės gatvės pusėje.
