Naujienų srautas

Kultūra2019.12.16 13:02

Paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, persvara – moterų pusėje

Kultūros ministerijos Baltojoje salėje paskelbti 2019 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Kultūros ministerijos premijomis paskatinti šeši iš dvylikos labiausiai įvairiose srityse nusipelniusių kultūros ir meno darbuotojų ir kūrėjų.

Įvertinusi daugiau kaip 40 kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės vadovaujama komisija tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas.

Anot premijų komisijos vadovės prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, komisijai atrodė įprasta ir savaime suprantama, jog tarp šių metų laureatų – didelė ir graži moterų kūrėjų persvara. „Ateina išsilyginimo laikas, pakilimas ir lygesnis, bendresnis dalyvaujančių ir apdovanojamų žmonių skaičius“, – sako V. Daujotytė–Pakerienė.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų paskelbimas Kultūros ministerijoje

2019 m. Kultūros ir meno premijų laureatai:

Kino režisierius Algimantas Puipa už kino vaizdų poetinę realybę. A. Puipa – Sąjunginio valstybinio kinematografijos instituto absolventas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius. Svarbiausi jo filmai – „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Amžinoji šviesa“, „Dievų miškas“, „Elzė iš Gilijos“, „Miegančių drugelių tvirtovė“, šiemet pasirodžiusi „Kita tylos pusė“.

Rašytojas Saulius Šaltenis už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių. S. Šaltenis yra Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas, redaktorius, signataras. Tarp garsiausių rašytojo kūrinių – „Riešutų duona“, „Amžinai žaliuojantis klevas“,„Kalės vaikai“, „Lituanica“.

Operos solistė Asmik Grigorian už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą. 2005 m. A. Grigorian pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už Violetos vaidmenį, jos pasirodymas buvo įvertintas geriausiu metų debiutu. 2010 m. pelnė dar vieną „Auksinį scenos kryžių“ už Lovet vaidmenį operetės/miuziklo kategorijoje. 2018 m. gavo ordino Riterio kryžių už nuopelnus Lietuvai, o 2019 m. buvo paskelbta geriausia pasaulio operos soliste, laimėjusia „International Opera Awards“.

Kūrybinė grupė – Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė už įkvepiantį bendradarbiavimą kuriant aukščiausio lygio kritinį meną. Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė yra „Auksinį liūtą“ Venecijos bienalėje pelniusio kūrinio „Saulė ir jūra (Marina)“ autorės.

Kompozitorė Zita Bružaitė už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą. Ji yra viena aktyviausių kompozitorių Lietuvoje ir pasižymi žanro įvairumu, ypač originaliais, monumentaliais, oratoriniais ciklais.

Aktorė Viktorija Kuodytė už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre. Lietuvių kino ir teatro aktorė Viktorija Kuodytė vaidina Kauno valstybiniame dramos teatre, Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – tai sudaro 30,4 tūkst. eurų.

Kultūros ministerijos paskelbtame kultūros ir meno premijų laureatų sąraše tarp pretendentų buvo geriausia metų soliste Londone pripažinta Asmik Grigorian, Venecijos meno bienalėje pirmą kartą šalies istorijoje „Auksiniu lūtu“ įvertinto Lietuvos paviljono kūrybinė grupė – Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė, kompozitorė Zita Bružaitė, menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, aktorė Viktorija Kuodytė, dailininkas Henrikas Čerapas, operos solistas Edgaras Montvidas, dailininkas Konstantinas Eugenijus Šatūnas, aktorius Dainius Svobonas, kino režisierius Algimantas Puipa ir rašytojas Saulius Šaltenis. Iš 12 pretendentų, Kultūros ir meno premijos bus įteiktos šešiems laureatams.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga kitų metų vasaro 16-ąją.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi