Kultūra

2019.11.23 14:23

Spektaklį apie knygą „Mūsiškiai“ Rūta Vanagaitė pavadino pilietiniu žygdarbiu

Mindaugas Klusas, LRT.lt2019.11.23 14:23

Ilgai pieštas baubas apie scenos veikalą, kuris supriešins lietuvius ir žydus, regis, subliuško. Spektaklyje „Mūsiškiai“ režisierius Artūras Areima dėmesį sutelkė į jaunąją lietuvių kartą, esą ugdomą gražiais praeities pasakojimais. Taip pat išsakė rūpestį dėl nacizmo apraiškų ir pavojaus, kad jos gali tapti visuotinės.

Lapkričio 22–23 dienomis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, Miltinio laboratorijoje, rodomas dviejų dalių folklorinis siaubo miuziklas „Mūsiškiai“. Pjesės autorių iš Lenkijos Michalą Walczaką įkvėpė rašytojos ir viešųjų ryšių specialistės Rūtos Vanagaitės to paties pavadinimo knyga.

Visuomenę sujaudinęs skandalas dažnai pranoksta meno kūrinį, mėginantį tuo skandalu į save atkreipti dėmesį. LRT.lt kalbintų spektaklio žiūrovų nuomone, savo tikslų režisierius siekė tokia menine forma, kokia sugebėjo: brutalumu, agresija, perversija, farsu.

Dramaturgas M. Walczakas parašė kūrinį ne pagal R. Vanagaitės knygą, o apie ją. Lenko pjesė J. Miltinio teatrą pasiekė rugsėjo pabaigoje. Kūrinio veiksmo vieta autorius pasirinko Kauno tvirtovės VII fortą. Per Antrąjį pasaulinį karą jame sunaikinta tūkstančiai žydų, o pjesėje ant aukų kaulų veikia „Gamtos ir istorijos oazė“. Detalė paimta iš realybės, nes nuo 2011 metų forte iš tiesų yra edukacijų centras.

Parko šeimininkas, piktasis genius loci – Klounas (akt. Valerijus Kazlauskas), viename asmenyje stulbinamai sutelkęs Džokerio ir šoumeno Freddie Mercury bruožus. Jo parką lanko sužadėtinių poros, mėginančios kurti šeiminę laimę a la Areima, ir moksleivių grupės, išsisklaidančios teritorijoje lobių paieškai.

Saldi porelė: idealistė ir priešas

Spektaklyje yra ir dar du personažai – Rūta Vanagaitė, rengianti knygą apie Lietuvos vietovių istorines atodangas, ir ją lydintis „priešas“ Efraimas Zuroffas. Poros automobilis, jau gerokai pasistūmėjus pjesės įvykiams, užsuka į „Gamtos ir istorijos oazę“...

Vanagaitė ir Zuroffas vaizduojami gana romantiškai. Pirmoji primena idealistę „tamstą mokytoją“, o Zuroffas – nesuprastą gražuolį verksnį. Dėl ironiško registro, pasirinkto režisieriaus, žiūrovai abu veikėjus mato gerokai šaržuojamus.

Apskritai spektaklyje nėra nė vieno personažo, kuriam, spėtum, A. Areima jaučia simpatiją. Prieš premjerą išsakęs nemažai pastabų Lietuvos visuomenei, parodyti savo poziciją per veikėjus režisierius nesivargino.

Po spektaklio LRT.lt kalbinta „Mūsiškių“ knygos autorė Rūta Vanagaitė save ir E. Zuroffą spektaklyje atpažino tik iš dalies: „Man jiedu pasirodė vangoki. Spektaklis labai dinamiškas, o čia – apsnūdusi porelė.“

Vaidinimą R. Vanagaitė pavadino pilietiniu žygdarbiu. „Spektaklis baisesnis nei knyga. Joje parašyta, kad tai darė normalūs žmonės. O spektaklis teigia, kad užmiršę, kas buvo padaryta, išsigimstame. Spektaklis įspėja apie išsigimimą ir galimybę nacizmui grįžti į mūsų valstybę. Mano knyga kalba apie praeitį, šis spektaklis rodo dabartį. Ji – niūri“, – LRT.lt teigė R. Vanagaitė.

Spektaklis teatro kabinetuose

Nė kiek ne prastesnis spektaklis, galima spėti, vyko pačiame J. Miltinio teatre – koridoriuose ir kabinetuose. „Mūsiškių“ premjeros dieną paaiškėjo, kad Andrius Jevsejevas atsisako teatro meno vadovo pareigų. „Ne savo noru traukiuosi savo noru“, – taip situaciją jis pakomentavo LRT.lt portalui.

Laikinai direktoriumi vietoj pasitraukusio Leono Blėdžio paskirtas buvęs Šiaulių dramos teatro vadovas Antanas Venckus gavo visus įgaliojimus daryti rokiruotes naujoje darbovietėje. Jis pareiškė, kad su dabartiniu meno vadovu jam ne pakeliui.

Rugpjūtį, sudarydamas sutartį su J. Miltinio teatru, M. Walczakas parašu patvirtino, kad savo pjesėje visiškai neminės R. Vanagaitės „Mūsiškių“. Į šį punktą, prisipažino lenkas, jis neatkreipė dėmesio ir R. Vanagaitės knygos citatos pasklido pjesėje. Tikėtinos sankcijos.

„Atkreipkite dėmesį – jokioje spektaklio reklamoje nėra mano pavardės. Dėl to nepergyvenu, svarbu, kad pasirodė spektaklis, – kalbėjo R. Vanagaitė. – Tačiau, sakykite prašau, ar nematote čia cenzūros, ko gero, nuleistos iš aukščiau? Įdomi cenzūros forma, kai pats teatras reikalauja iš dramaturgo neminėti, kuo remiantis statomas spektaklis.“

Iki 2019 metų pabaigos bus rodomos trys „Mūsiškių“ premjeros ir du reguliaraus sezono spektakliai. Kas pastatymo laukia vėliau – nežinia.

Ėmė dėtis keistenybės

Dėmesio teatras sulaukė vos paskelbęs, kad scenoje atgims prieštaringai vertinama autorės knyga „Mūsiškiai“. Joje lietuviai laikomi žydšaudžių tauta, kuri iš istorinės atminties ištrynė šiurpius Holokausto nusikaltimus, jų nepripažįsta ir dėl jų nesigaili.

Dar didesnį skandalą ir pasipiktinimą rašytoja R. Vanagaitė sukėlė 2017-ųjų rudenį, pasisakiusi apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Galiausiai jai teko pripažinti, kad daugelio dalykų nežinojusi, ir atsiprašyti už viešai paskelbtą netiesą.

Artėjant spektaklio „Mūsiškiai“ premjerai teatre ėmė dėtis keisti dalykai. Paryžiuje gyvenantis JAV menininkas Aaronas Kahnas, kilęs iš litvakų šeimos, apkaltino teatro vadovus pasisavinus jo idėją inscenizuoti „Mūsiškius“, o jį patį atleidus iš darbo teatre. Spektaklio režisieriumi tada įvardytas A. Areima.

Lyg to būtų maža, spalio viduryje atsistatydino J. Miltinio teatro vadovas L. Blėdis. Pasitraukimo motyvu direktorius nurodė asmenines priežastis. Tačiau teatre puse lūpų kalbėta, kad išėjimo priežastis – premjera. Esą L. Blėdis nusprendė pasitraukti dėl spektaklio, statomo pagal prieštaringai vertinamą knygą.

Skandalai pamilo Miltinį

„Mūsiškiams“ apskritai buvo kilusi grėsmė neišvysti scenos. J. Miltinio dramos teatro Meno taryba ėmė svarstyti M. Walczako pjesę, gerokai vėlavo spektaklio biudžetas, teatro vadovybė delsė pasirašyti sutartis su režisieriumi A. Areima, aktoriais, neatsilyginta su dramaturgu už jo kūrinį.

Buvusi J. Miltinio dramos teatro aktorė, Meno tarybos narė Karolina Masiulytė-Paliulis, perskaičiusi M. Walzcako pjesę išsigando, mat joje VII fortas vaizduojamas kaip laisvalaikio oazė, poilsio ir pramogų vieta. Jos manymu tai – meninė problema, nes dramaturgas savo vaizduotėje desakralizavo kankinių vietą.

Meno tarybos narė atvirai išsakiusi nuomonę, esą „Mūsiškiai“ – ne meno kūrinys, o provokacija, kurios tikslas – sukiršinti lietuvių ir žydų tautas. Į tokią kritišką nuomonę A. Areima atsikirto pareikšdamas, kad K. Masiulytė-Paliulis „taip pat būtų šaudžiusi“. Tarybos narė dėl šmeižto pareikalavo režisieriaus atsiprašymo, kreipėsi į teisėsaugą.

Apskritai skandalai pamėgo J. Miltinio dramos teatrą. 2017-aisiais dėl seksualinio priekabiavimo ir kitų pažeidimų iš direktoriaus pareigų buvo atleistas Linas Marijus Zaikauskas. Ankstesniam vadovui režisieriui Romualdui Vikšraičiui kolektyvas buvo pareiškęs nepasitikėjimą. Jis pareigose išsilaikė nuo 2010 iki 2015 metų. L. Blėdis direktoriumi dirbo nuo 2017-ųjų spalio. Laikinai einantis teatro direktoriaus pareigas A. Venckus iškart ėmėsi pokyčių. „Mūsiškių“ likimas – jo rankose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.