Kultūra

2019.09.02 18:00

Mirė kompozitorius, džiazo muzikos atlikėjas Rimantas Juozas Bagdonas

kolegos prisimena kaip „džiazo tėvą“
Raimonda Mikučionytė, „Jūsų Panevėžys“2019.09.02 18:00

Šeštadienį mirė kompozitorius, pianistas, aranžuotojas, džiazo muzikos atlikėjas panevėžietis Rimantas Juozas Bagdonas. Žinomam muzikantui buvo 67 metai.

Apie R. Bagdono mirtį naujienų portalui JP patvirtino muzikanto bendražygis, taip pat muzikantas, Igoris Švedko.

„Nors nesu Panevėžyje, groju Klaipėdoje, man paskambino ir pranešė liūdną žinią. (...) Labai skaudu apie draugo muzikanto mirtį kalbėti. Jis negalavo, bet dar planavo groti. Per Panevėžio miesto 516-ojo gimtadienį turėjome muzikuoti Panevėžio mero Ryčio Račkausko priėmimo vakare. Jau buvome suplanavę repeticiją“, – atsiduso muzikantas.

Pabėgo iš ligoninės

Ne vienerius metus bendravęs ir apie džiazo muziką kalbėjęs Juozo Urbšio visuomeninės veiklos centro vadovas Arnas Simėnas prisipažino, kad liūdna ir sudėtinga kalbėti apie džiazo muzikanto netektį.

„Liūdnas reikalas. Vadinau jį „džiazo tėvu“. Rimantas toks ir buvo. Nežinau, kaip bus su džiazo festivaliais ir kitais renginiais, kurie buvo R. Bagdono gyvenimo dalis. Didžiulė netektis ne tik Panevėžiui, bet ir visai Lietuvai. Vis pamenu festivalio „Jazz fontanas“ renginius, o ypatingai paskutinį – šiųmetį. Rimantas pabėgo iš ligoninės, kad tik festivalis įvyktų“, – dalijosi prisiminimais A. Simėnas ir tęsė:

„Humoro jausmą jis turėjo nerealų ir nenupasakojamą. Vis cituodavo Konfucijų ir Vinstoną Čerčilį. Mane imponavo jo šnekėjimo maniera ir, nors jo žinių bagažas buvo nemažas, jei kas jam buvo neaišku, labai subtiliai perklausdavo. Visažiniu neapsimesdavo.“

Pralenkė laiką

Panevėžietis režisierius Julius Dautartas nuoširdžiai nustebo išgirdęs liūdną žinią:

„Tai taip netikėta, o visai neseniai apie jį pagalvojau ir pamaniau, kad būtų neblogai susitikti. Jis buvo labai subtilus, ramus žmogus. Mokėjo save pateikti meniškai. Pamenu jo sukurtą muziką teatro „Menas“ spektakliams. Puikus kompozitorius buvo ir žinojo, kokios muzikos reikia spektakliams. Kai dar teatre „Menas“ veikė kavinė, jis joje būdavo ir grodavo – improvizuodavo. Jau iš tolo, girdint muziką, buvo aišku, kas užsuko į kavinę.“

Pasak J. Dautarto, drąsiai galima sakyti, kad jis suformavo džiazo muzikos supratimą Panevėžyje.

„Neeilinis žmogus buvo ir labai svarbus muzikos prasme. Rimantą pavadinčiau gero Prancūzijos naktinio klubo muzikantu Panevėžyje, kuris savo improvizacijomis pralenkė laiką, o klausantis jo improvizacijų jauteisi emociškai laisvas“, – kalbėjo režisierius ir sakė, kad muzikanto mirtis liūdesio atspalviu užliejo Panevėžį.

Gyvenimai persipynę

Buvęs Muzikinio teatro vadovas Vidmantas Kapučinskas suskaičiavo, kiek laiko pažįstamas buvo su Anapilin iškeliavusiu džiazo muzikos korifėjumi.

„Pažinojome vienas kitą nuo 1968 metų. Tai nemažas laiko tarpas. Mus siejo ne tik muzika, bet ir bendri renginiai. Persipynę mudviejų gyvenimai… Vienas jų festivalis „Jazz fontanas“. Juolab kad pirmieji vyko Muzikiniame teatre ir tik vėliau persikėlė į Bendruomenių rūmus“, – pasakojo V. Kapučinskas ir prisiminė:

„Rimantas mokėsi groti trambonu ir pamenu, kaip jis sovietmečiu grojo Lenino paminklui. Tai atsitiko žiemą. Jis užsisėdėjo tuometiniame „Nevėžio“ restorane. Išėjęs iš jo ir pamatęs Lenino paminklą, nusprendė, kad jam liūdna ir šalta. Todėl reikia pagroti ir tą padarė. Žinoma, kad tuometiniai milicijos pareigūnai jį areštavo. Panevėžio muzikos technikumo direktorius buvo Antanas Belazaras ir jam teko gelbėti iš areštinės R. Bagdoną. Humoro jausmą jis turėjo neįtikėtina ir subtilų.“

Gyvenimo dovana

Kavinės „Kafenhauz“, kur vykdavo džiazo klubo „Randevu“ vakarai, savininkė Birutė Sargūnienė dėkoja gyvenimui, kad sutiko ir galėjo bendrauti su R. Bagdonu.

„Buvo laimė būti šalia, o bendravimas su juo – gyvenimo dovana. Rimantas buvo kovotojas iš didžiosios raidės. Jis visą gyvenimą kovojo. Vieni nuo gyvenimo sudėtingumo palūžta, o jis išsilaikė, kad ir kaip buvo sunku. Jam reikia dėkoti už gerą laiką, kurį jis sukūrė džiazo muzikos pagalba. Džiazo muzika – atgaiva sielai. Ir dabar, kai jis iškeliavo, man norisi pasveikinti su nauja pradžia, nes jo siela nesustos“, – susijaudinusi kalbėjo B. Sargūnienė.

2017-aisiais Metų panevėžiečiu tapęs kompozitorius ir atlikėjas naujienų portalui JP yra pasakęs:

„Panevėžio piliečiu esu nuo 1952 metų. Niekur nebuvau išvykęs, išskyrus tarnybą sovietinėje armijoje ir studijas. Todėl ir sakau, geriau būti Metų panevėžiečiu Panevėžyje nei niekuo Niujorke. Yra sakoma, kad visokių sunkumų būna, bet vadovaujuosi tokia Vinstono Čerčilio fraze: „Jei net ir per pragarą brendi, nesustok!“. Tą ir darau, nors kartais ir labai sunku būna.“

R. Bagdonas gimė 1952 m. gegužės 17 d. kompozitoriaus, choro dirigento, pedagogo Juozo Bagdono ir pedagogės Elenos Bagdonienės šeimoje.

Sulaukęs 15-os metų susidomėjo džiazo muzika. Baigė Panevėžio Jono Švedo pedagoginės muzikos mokyklos (dab. Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija) fortepijono klasę. 1981 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą ir įgijo estradinio orkestro vadovo ir estradinio orkestro solisto specialybes Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultete.

1978 m. R. Bagdonas pradėjo kurti profesionaliai. Jau po dviejų metų, 1980 m., debiutavo tarptautiniame Birštono džiazo muzikos festivalyje. 1981 m. Panevėžio autoremonto gamykloje subūrė džiazo kvartetą.

1985 m. kartu su savo vadovaujamu džiazo ansambliu dalyvavo pirmajame Lietuvoje tarptautiniame roko ir džiazo festivalyje „Lituanika“.

1985 m. atliko Restorano Pianisto vaidmenį Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro Ričardo Gavelio pjesėje „Triumviratas“.

1987 m. paskirtas estradinio ansamblio „Ekranas“ vadovu. Koncertavo Birštono džiazo muzikos festivaliuose, Tarybų Sąjungos džiazo festivaliuose Lvove, Dnepropetrovske, Rygoje, Maskvoje, Jaroslavlyje ir kt.

1995 m. pučiamųjų instrumentų orkestro „Panevėžio garsas“ pagrindu subūrė bigbendą, debiutavusį 1996 m. Birštono džiazo muzikos festivalyje su autorinių kūrinių programa. Kituose Birštono džiazo muzikos festivaliuose grojo su Lietuvos, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atlikėjais.

1999 m. Panevėžyje įkūrė džiazo klubą „Randevu“. Klubo renginiuose dalyvauja džiazo atlikėjai iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Danijos, Vokietijos, Šveicarijos, Italijos, Nyderlandų, Filipinų, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų.

2002 m. subūrė grupę „Jazz Comfort“ („Jazz Comfort Band“), atliekančią džiazo klasiką, bliuzą, Lotynų Amerikos muziką, balades, lyderio kompozicijas.

2002 m. inicijavo ir kasmet Panevėžyje organizuoja tarptautinį vaikų ir jaunimo džiazo muzikos festivalį-konkursą „Jazz fontanas“.

Kompozitorius R. Bagdonas rašė muziką teatrų spektakliams, Lietuvos dainų šventėms ir Lietuvos moksleivių dainų šventėms, liaudies instrumentų orkestrui, kūrė kompozicijas bigbendui, pjeses fortepijonui, kamerinę džiazo, relaksacinę muziką.

Sukūrė muziką daugiau nei 30-čiai spektaklių vaikams. Panevėžio vaikų dainų ir šokių ansambliui „Pynimėlis“ sukūrė teatralizuotą programinę siuitą „Sekminės“.

2017 m. kompozitorius R. Bagdonas išrinktas Metų panevėžiečiu už originalią kūrybą, džiazo muzikos populiarinimą, Panevėžio garsinimą Lietuvoje ir užsienyje.

Atsisveikinimas: Kompozitoriaus, pianisto, aranžuotojo, džiazo muzikos atlikėjo Rimanto Juozo Bagdono urna su palaikais bus pašarvota rugsėjo 3 dieną 19 val. „Liūdintos“ laidojimo namų didžiojoje salėje.

Urna su palaikais išnešama rugsėjo 4 dieną 15 val.