Nors pradžioje atrodė, kad mes Lietuvoje viską žinome apie tolimose šalyse gyvenančius lietuvių išeivius, o Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje gyvenantis lietuvių kilmės asmenys manė, kad viską žinome apie juos, iš tiesų nėra taip. Galima net teigti, kad žinome labai mažai.
Kodėl taip yra, sunku atsakyti. Todėl kiekvienas užsienyje rastas dokumentas, kuriame yra rašoma apie lietuvius bei jų gyvenimą Lietuvoje ir svetur, yra dar vienas tekstas, užpildantis baltas dėmes mūsų istorijoje.
170 720 lietuviškų bylų
Keletą dienų dirbome Australijos nacionalinio archyvo Viktorijos valstijos archyvų centro Viešajame įrašų skyriuje. Peržiūrėjus dokumentus, po paieškos galima teigti, kad archyve saugoma apie 170 720 bylų.
Jose minimi lietuvių kilmės asmenys, atvykę į Australijos žemyną nuo 20 amžiaus pradžios. Daugumą bylų sudaro imigracijos kortelės ir užpildytos privalomosios įvažiavimo formos. Tačiau yra ir su kriminalais, politika, kariniais konfliktais susijusių dokumentų.
Iš Lietuvos Rusijoje
Ankstyviausia surasta archyve saugoma byla yra 1913-ųjų rugsėjo, kai į Sidnėjų atvyko du broliai lietuviai Karatus Peteris ir Williamas. Dažnai būdavo nurodoma, kad asmenys atvykę į Australiją iš Lietuvos... Rusijoje. Taip pat dokumentuose įrašyta lietuvių tautybė.
Aišku, imigruojančių asmenų pavardės ir vardai buvo per sunkūs ir ištarti, ir užrašyti, todėl dokumentuose parašydavo tokius vardus ir pavardes, kuriuos būdavo lengviausia ištarti ir suprasti. Ir teko tada su tokiomis naujomis tapatybėmis gyventi. Užtat lengvesnė pavardė ar vardas padėdavo greitai įsidarbinti ar užmegzti ryšius.
Australija galėjo būti ir laikina darbo bei laimės paieškos vieta, nes vis tiek 20 amžiaus pradžioje visų svajonė buvo Amerika. Štai ir prieš tai paminėtas W. Karatus 1920 metais išvyksta į JAV ir daugiau niekada nebegrįžta. O P. Karatus lieka gyventi Australijoje (paskutinis žinomas įrašas dokumentuose datuojamas 1972 metais).
Į Australiją – iš Kauno per Korėjos pusiasalį
Į Australiją lietuviai atvykdavo laivais iš įvairių kraštų. Pavyzdžiui, 1863-iųjų gimimo Josephine Ruckman iš Kauno į Brisbaną atvyko 1923 metų gegužės 3 dieną iš Korėjos pusiasalio japonų laivu „Ushima Maru“ (per Antrąjį pasaulinį karą šis laivas su pabėgėliais buvo nuskandintas prie Korėjos krantų). Vėlesniuose surašymuose visi dokumentai J. Ruckman mini kaip vienišą namų šeimininkę.
Litvakai Australijoje
Iki Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos į Australiją atkeliavo daug litvakų, kurie pagrindiniu atvykimo tikslu dažniausiai įvardydavo prekybą. Tarkime, 1897-ųjų rugsėjo 4 dieną Kretingoje gimė Maxas Lipschus, Niutono mieste laikęs parduotuvę, prekiavusią audiniais ir tekstilės gaminiais. Vėliau buvo įsteigęs net ir audimo manufaktūrą, tačiau vėlesnis verslo likimas po 1947-ųjų nėra žinomas.
Artėjant pasauliniam karui ir jam prasidėjus daug Lietuvos žydų į Australiją pasitraukė bėgdami nuo vokiškojo nacizmo. Pavyzdžiui, Pese Hyman (g. 1909 m. gegužės 31 d.) iš Židikų į Adelaidės uostą atvyko 1939 metais.
Lietuviai karo belaisviai
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Australijoje buvo daug internuotų asmenų, dalis jų laikyti karo belaisviais.
Tarkime, Šilutės Ventėje 1893 metų spalio 18-ąją gimęs Davidas Pallaks (jo pavardę Australijos administracija perdarė į „Pollock“) už tai, kad 1917–1918 metais tarnavo Vokietijos karo laivyne, 1940-aisiais buvo internuotas ir pripažintas kaip galimai lojalus Vokietijos valdžiai. Nors Australijoje jau buvo pragyvenęs 13 metų...
Didžioji lietuvių imigracija
1947 metų nutarimas dėl imigracijos (Aliens Act 1947) paskatino dar kartą peržiūrėti atvykusių ir atvykstančių teises ir registracijos formalumus. Remiantis šiuo aktu, naujai atvykę ir prieš tai atvykusieji turėjo iš naujo registruotis bei su paaiškinimais pateikti patekimo į Australiją aplinkybes.
Dėl šio nutarimo nuo 1948-ųjų iš Vokietijos pabėgėlių stovyklų į Australiją atvyko didžioji dalis žemyne gyvenusių lietuvių. Čia jie dirbo ir sukūrė šeimas.
Daugumos bylų originalai (apie 70 proc.) saugomi Australijos sostinėje Kanberoje. Nors skaitmeninta ir viešai prieigai pateikta jau apie 10–15 proc. visų dokumentų, tačiau dar daug Lietuvos istorijai svarbių bylų nėra pasiekiamos.
Daugiau apie Lietuvos kultūrą, meną ir istoriją galima sužinoti apsilankius Lietuvos literatūros ir meno archyve (O. Milašiaus g. 19, Vilnius).
Lietuvos literatūros ir meno archyvo atstovai trečius metus iš eilės tęsia pradėtus dokumentinio paveldo paieškos darbus Australijoje. Šįkart, bendradarbiaudami su Vasario 16-osios fondu, dirbame Australijos Melburno, Džilongo ir Brisbano miestuose. Vėliau persikelsime į Naująją Zelandiją, kur Oklando ir Hamiltono miestuose ketiname susitikti su lietuvių bendruomenės nariais.
