Mirė rašytojas Grigorijus Kanovičius. Jam buvo 93 metai.
Tai LRT.lt patvirtino rašytojo sūnus Sergejus Kanovičius.
Rašytojas mirė vėlų penktadienio vakarą Tel Avive, Izraelyje.
Dramaturgas, scenarijų autorius gimė 1929-aisiais Jonavoje.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui su šeima pasitraukė į Kazachstaną. Po karo grįžo ir apsigyveno Vilniuje, nuo 1993-ųjų rašytojas gyveno Izraelyje.
Paskutinį kartą Lietuvoje lankėsi prieš dešimt metų, neatvyko atsiimti ir 2014 metais jam skirtos Nacionalinės kultūros ir meno premijos.
„Sveikata tokia, kad negaliu keliauti“, – tuomet apgailestavo rašytojas.
Taip pat skaitykite
„Mano bendraautorė – Lietuva. Tik Lietuvoje galėjo išeiti šios knygos“, – kūrybą sovietmečiu apibūdino G. Kanovičius.
Kanovičius yra parašęs daugiau negu dešimt romanų – savotišką sagą – Rytų Europos žydų istoriją nuo 19-to amžiaus iki mūsų dienų.
Tai romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ar paskutinis romanas, kurį parašė būdamas 82-ejų, „Miestelio romansas“.
G. Kanovičiaus knyga „Šėtono apžavai“ (2020 m.) laimėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) literatūrinę premiją.
„Man regis, kad šiame pasaulyje nieko aukštesnio už žodį nėra. Negalėčiau savęs pavadinti žmogumi, kuris visa laiką mėgina žodžiais išaukštinti tą pasaulį, apie kurį didelę dvidešimtojo amžiaus dalį žydai buvo priversti tylėti. Aš nesutinku su tais, kurie sako, kad žydai tylėjo. Jie netylėjo nei Aušvice, nei getuose“, – yra sakęs rašytojas.
„Taip, žodis – tai gyvenimas. Išmintis – tai ir tyla, ir kalba“, – yra tvirtinęs G. Kanovičius.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl netekties.
„Netekome didžios Lietuvos kultūros asmenybės, savyje talpinusios ne tik išskirtinį rašytojo, scenaristo talentą, bet ir vieną iš garsiausių ir plačiausiai sklidusių Lietuvos žydų istorijos balsų. Tuo G. Kanovičius reikšmingai praturtino ne tik mūsų šalies, bet ir viso pasaulio literatūros klodus. Per jo kūrybą buvo plačiai pristatytas ir Lietuvos daugiakultūriškumas. G. Kanovičius buvo ir visuomet išliks humanizmo, žmogiškumo, tiesos ir gėrio, o taip pat pagarbos artimam liudytoju“, – sako šalies vadovas.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė taip pat reiškia užuojautą.
„Grigorijaus Kanovičiaus kūryba suteikė balsą pražuvusioms ištisoms litvakų kartoms, pakėlė sunkios 20 amžiaus istorijos uždangą žvilgsniui į gilią, turtingą kultūrą, šimtmečius puoselėtą Lietuvoje, o kartu ji, perteikdama Holokaustą patyrusios visuomenės skaudulius, ugdė šių dienų skaitytojo supratimą ir atjautą. G. Kanovičius išliks atmintyje kaip žmogus, nešęs šviesą savo kūriniais ir visuomet skvarbiu, pagarbiu ir viltingu pasaulio matymu. Netekome vieno didžiųjų rašytojų, kuriam rūpėjo ne tik praeitis, bet ir šiandiena – gebėjimas gyventi santarvėje ir kuriančioje bendrystėje. Nuoširdžiai užjaučiu G. Kanovičiaus artimuosius šiuo sunkiu netekties metu“, – sakoma Ministrės Pirmininkės užuojautoje.
„Netekome vieno garsiausių, talentingiausių ir produktyviausių kūrėjų, kuris per įvairias literatūros formas ir savitą, ryškų stilių papasakojo savo šeimos, Lietuvos ir Rytų Europos žydų istoriją. G. Kanovičiaus darbai, išversti į daugelį kalbų, pasklido plačiai po pasaulį, jo dėka užsienio skaitytojai pažino lietuvių literatūrą. Tai išties didelė netektis Lietuvos ir tarptautinei kultūros bendruomenei. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius ir kūrėjo talento gerbėjus“, – užuojauta dalijasi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Kultūros ministras Simonas Kairys reiškia nuoširdžią užuojautą dėl G. Kanovičiaus mirties.
„Netekome tikro kultūros šviesulio, palikusio neišdildomą pėdsaką mūsų literatūros, kino, teatro istorijoje. Grigorijus Kanovičius savo kūriniais jautriai kreipėsi į pasaulį primindamas, kaip svarbu stengtis gyvenime kuo dažniau prisiminti gėrį ir kuo rečiau – blogį. Daugybei žmonių būtent jo knygos tapo paskata giliau pažinti Lietuvos žydų kultūrą bei istoriją. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems ir visai kultūros bendruomenei“, – sako S. Kairys.
Izraelio ambasadorė Vilniuje Hadas Wittenberg Silverstein taip pat reiškia gilią užuojautą dėl šios skaudžios netekties.
„Tikime, kad G. Kanovičiaus darbuose išsaugotas ryškus talentas ir toliau stebins, įkvėps ateities kartas bei guos jo šeimą – sūnus Dmitrijų ir Sergejų, žmoną Olgą – ir draugus šią tamsią valandą“, – rašoma ambasados pranešime.
Publicistas Donatas Puslys teigia, kad G. Kanovičius buvo ypač svarbi asmenybė.
„Žodžiai dabar neapims to, kokia (buvo – LRT.lt) asmenybė arba jos svarba. Jis svarbus kaip rašytojas, kaip kultūros veikėjas, kaip to lemiamo perėjimo iš sovietinės sistemos į nepriklausomą Lietuvą žmogus.
Man asmeniškai jis brangus kaip tas žmogus, kuris parodė tą debesį vardu Lietuva ir (atskleidė – LRT.lt), tikiu, ne tik man, bet ir daugeliui kitų jaunų žmonių, kurie iki tol buvo mažiau girdėję žydų istoriją, ne tik apie Holokausto tragediją, bet ir apskritai iki tol buvusį turtingą gyvenimą“, – LRT RADIJUI sako D. Puslys.
