Balandžio 20, 27 ir 28 dienomis Vilniaus teatro „Lėlė“ Mažojoje salėje įvyks paskutinė šio sezono premjera – lėlių spektaklis vaikams „Raudonoji knyga“. Ewos Piotrowskos režisuotame spektaklyje pagal Nijolės Indriūnaitės pjesę per žaidimą, žmogiškus ir teatrinius konfliktus, netgi per paprasčiausią norą išgarsėti skleisis itin rimta, žmogaus ir gamtos, nykstančių rūšių, gyvybės tapimo daiktu tema.
Spektaklio režisierė, Varšuvos lėlių teatro „Baj“ direktorė E. Piotrowska Lietuvos teatro žiūrovams jau pažįstama iš 2011 metais Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatyto spektaklio pagal Lewiso Carrollio romaną „Alisa stebuklų šalyje“.
Anot jos, tai labai skirtingos patirtys: „Kaune didžiausias iššūkis buvo tai, kad mėginau įtraukti lėles į dramos teatrą... Tačiau tada neturėjau problemų dėl kalbos – pati rašiau scenarijų ir žinojau kiekvieną eilutę. Tuo tarpu čia, kai nekyla problemų su lėlių valdymo technikomis, dėl kalbos barjero daug sunkiau dirbti su tekstu, kuris yra eiliuotas ir kurio taip gerai nepažįstu... Beje, po šių pastatymų galiu pasakyti, kad man labai patinka dirbti Lietuvoje, nes jaučiu, kad čia žmonės tikrai mėgsta teatrą. Taip nutinka tikrai ne kiekvienoje šalyje“, – džiaugiasi režisierė.
„Lėlės“ teatro žiūrovams gerai žinomos itin jautrios, poetiškos, daugybę sluoksnių savyje talpinančios N. Indriūnaitės pjesės: „Baltos pasakos“, „Mergaitė su degtukais“, „Gėlių istorijos“ ir kt. Naujausiame savo kūrinyje „Raudonoji knyga“ autorė kalba apie nykstančias paukščių rūšis, jų vienatvę ir bandymą išlikti šiame pasaulyje.
„Kai būname ir leidžiame būti kitiems, visi jaučiamės laimingi. Tačiau žmogaus noras kontroliuoti medžius, gėles, paukščius ir paversti juos daiktais, panaikiną tą jausmą ir labiausiai liūdina patį žmogų. Šia pjese norėjosi pasakyti, kad tam, jog paukščiai būtų paukščiais, gėlės – gėlėmis, dangus – dangumi, žmogui tereikia būt žmogumi“, – mintimis dalijasi dramaturgė.
Spektaklio dailininkė Julija Skuratova, su režisiere dirbanti jau antrą kartą, daugiausia dėmesio skyrė koliažo principu kuriamoms lėlėms. Jų konstrukcija buvo kuriama jungiant senus, antikvarinius daiktus ir skultptūrinius, įvairių „Raudonosios knygos“ veikėjų išvaizdą primenančius objektus.
„Mėginome sujungti daiktų ir gamtos pasaulius – juk su daiktais žmonės elgiasi panašiai kaip su gamta. Daiktų lyg ir visiems reikia, bet tų, kuriuos jau turi, dauguma nesaugo, labai greitai išmeta“, – pasakoja scenografė.
Koliažo principu kurta ne tik scenografija. Labai skirtingi meniniai stiliai atsiskleidžia ir kompozitoriaus Vidmanto Bartulio sukurtoje muzikoje. taip pat – aktorių Erikos Gaidauskaitės, Andželos Vitauskaitės, Sigitos Mikalauskaitės, Deivio Sarapino – vaidyboje. Lėlininkai čia kuria santykį su jų valdomomis lėlėmis, taip pat atskleidžia ir jų pačių, kaip aktorių, bendravimo subtilybes.
