Gyvenimas

2019.01.11 22:03

Saunose ir sūkurinėse voniose pravartu laikytis kelių taisyklių: kaip tai veikia organizmą?

DELFI.lt2019.01.11 22:03

Ar kaitintis saunoje sveika? Prakaitavimą pirtyse žmonės praktikavo nuo neatmenamų laikų. Dar prieš 3 tūkstančius metų majai Centrinėje Amerikoje pirtyse atlikdavo religines ceremonijas ir gerindavosi sveikatą. Kone kiekviena kultūra naudoja karštį atsipalaidavimui, terapijai ir ritualams: Senovės Romos vonios, pirtys Turkijoje, šiuolaikinės sūkurinės vonios yra tik keli pavyzdžiai.

Vienas iš seniausių – ir karščiausių – metodų yra sauna. Saunos tūkstančius metų naudojamos Suomijoje, kur ir šiais laikais jose reguliariai kaitinasi trečdalis suaugusių šalies gyventojų. Saunos vis labiau populiarėja ir pas mus.

Vis dėlto populiarumas yra viena, o saugumas – visai kas kita. Health.harvard.edu aiškinosi, ar sauna labiau naudinga, ar žalinga organizmui.

Kaip veikia sauna?

Šiuolaikinė sauna yra nedažytas kambarys, apkaltas medžiu, su mediniais suolais palei sienas. Elektrinis šildytuvas su akmenimis palaiko apie 32° temperatūrą arčiau saunos grindų, ir apie 85°–120° viršuje.

Kitaip nei turkiškoje pirtyje, suomiškoje saunoje labai sausa. Drėgmės lygis yra vos 10–20 proc. Tam, kad joje būtų taip sausa, grindyse įrengtos ertmės, į kurias suteka vanduo. Kokybiškai įrengtoje saunoje būtina veiksminga ventiliacijos sistema, kuri orą patalpoje pakeičia nuo 3 iki 8 kartų per valandą.

Saunos privalumai

Sausas karštis labai veikia kūną, jis kone iškart ima prakaituoti. Trumpo apsilankymo saunoje metu žmogus vidutiniškai netenka apie 0,5 l prakaito. Prakaitas sausoje pirtyje taip greit išgaruoja, kad dažniausiai mes nė nepastebime, kad prakaituojame. Odos temperatūra per kelias minutes pakyla iki 40-50°, tačiau vidinė organizmo temperatūra kyla lėčiau. Paprastai ji išlieka žemesnė nei 38°.

Pixabay nuotr.

Kūno temperatūros pokyčius pajuntame ir suprantame lengviau, tačiau daug svarbesnis yra širdies atsakas į karštį. Pulso dažnis pirtyje padidėja 30 proc. ar daugiau, todėl širdis kas minutę perpumpuoja kone dvigubai daugiau kraujo.

Dauguma papildomo kraujo nukreipiama link odos – toliau nuo vidaus organų. Gali pakilti arba nukristi kraujo spaudimas. Visi šie pokyčiai praeina, kai tik žmogus atvėsta.

Nors sauna padeda atsipalaiduoti, vis dėlto ramiai sėdint pirtyje ant suoliuko širdis intensyviai dirba. Ar tai saugu?

Ar kaitintis saunoje sveika?

Didžioji dalis informacijos apie saunos saugumą mus pasieka iš Suomijos. Helsinkyje 16 mėn. buvo daromas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kas sukėlė 1631 infarktą. Paaiškėjo, kad tik 1,8 proc. atvejų infarktas kilo praėjus iki 3 val. po apsilankymo saunoje.

Kitame tyrime buvo aiškinamasi, kas sukėlė 6175 mirtis (per metus). Paaiškėjo, kad tik 1,7 proc. atvejų mirtis ištiko per parą po kaitinimosi saunoje – dauguma iš jų buvo susijusios su alkoholio poveikiu.

Suomijoje kaitinimasis saunoje yra nacionalinis laisvalaikio leidimo būdas. Tačiau ar sauna panašiai veikia ir žmones kitose šalyse, kurie saunoje lankosi tik retkarčiais?

Kanadiečių mokslininkai ištyrė, kaip sauna veikia 16 pacientų, sergančių širdies ligomis.

15 minučių saunos poveikį jie palygino su standartiniu bėgtakio testu. Nė vienas iš pacientų nei po testo, nei po saunos nesiskundė krūtinės skausmu, širdies aritmija, nebuvo pastebėta kardiogramos pokyčių. Širdies tyrimas parodė, kad daugumai pacientų į širdies raumenį pritekėjo daugiau kraujo, bet šie pokyčiai po saunos buvo mažiau išreikšti nei po bėgtakio testo.

Kaitintis saunoje saugu pacientams, sergantiems koronarine širdies liga (jei ligos eiga stabilizavosi). Nedidelio masto tyrimas, atliktas Japonijoje, parodė, kad pacientams, kurių širdis pažeista (negali normaliai varinėti kraujo – stabilus širdies nepakankamumas), kurie dvi savaites kasdien kaitinosi saunoje, kraujagyslių funkcija netgi pagerėjo.

Vis dėlto širdies ligomis sergantys pacientai prieš eidami į sauną turėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Pacientai, kurie atlaiko vidutinio sunkumo fizinę apkrovą, pavyzdžiui, gali nesustodami eiti 30 minučių arba užlipti į 3 ar 4 aukštą, gydytojo leidimą turėtų gauti. Tačiau tiems pacientams, kurių kraujo spaudimas sunkiai kontroliuojamas, širdies ritmas šokinėja, kuriems progresuoja širdies nepakankamumas ar širdies vožtuvų yda, kuriems diagnozuota nestabilioji krūtinės angina, gydytojas greičiausiai patars nesikaitinti.

Kiti saunos privalumai

Nors sauna paveikia daugumą kūno organų ir sistemų, dauguma pokyčių yra trumpi ir nežymūs. Pavyzdžiui, kai padidėja sėklidžių temperatūra, sumažėja spermos gamyba, tačiau nėra jokių įrodymų, kad reguliarus kaitinimasis saunoje mažintų vaisingumą.

Sausas oras nepažeidžia odos ar plaučių. Kai kurie lėtine odos liga psoriaze sergantys pacientai netgi pranešė, kad saunoje jiems sumažėjo niežulys. Astma sergantys pacientai gali pastebėti, kad sumažėja švokštimas kvėpuojant.

Iš esmės, saunoje kaitintis yra saugu, tačiau kol kas nėra surinkta užtektinai duomenų, kad galima būtų tvirtinti, jog sauna organizmą veikia stipriau nei vien padeda atsipalaiduoti ir maloniai praleisti laiką.

Saugumo reikalavimai sūkurinėje vonioje

Sūkurinėje vonioje vandens temperatūra paprastai būna nuo 38° iki 40° Celsijaus. Jei kaitintis saunoje saugu, turėtų būti saugu maudytis ir sūkurinėje vonioje.

Ištyrus 15 vyrų, sergančių koronarine širdies liga (stabilia jos forma), paaiškėjo, kad 15 min. gulint sūkurinėje vonioje kraujagyslių sistema patiria mažiau streso nei 15 min. minant stacionarų dviratį. Be to, ištyrus 21 pacientą su padidėjusiu kraujospūdžiu paaiškėjo, kad sėdint sūkurinėje vonioje kraujospūdis nepasiekia pavojingo lygio.

Sūkurinėje vonioje laikykitės tokių pačių saugumo reikalavimų kaip saunoje. Prieš lipdami į sūkurinę vonią įsitikinkite, kad ji švari, gerai apdorota chloru – taip išvengsite folikulito (odos infekcijos, kuria galima užsikrėsti nešvarioje sūkurinėje vonioje).

Saugumo reikalavimai saunoje

Ir sveikiems žmonėms, ir širdies ligomis sergantiems pacientams saunoje labai svarbu laikytis saugumo reikalavimų.

– Prieš sauną ar po jos venkite alkoholio.

– Neužsibūkite. Daugumai žmonių optimalus saunoje praleistas laikas yra 15 – 20 minučių.

– Po saunos atvėskite pamažu, iš lėto. Kai kuriose kultūrose po pirties priimta šokti į šaltą vandenį, tačiau tai sukelia stresą kraujagyslių sistemai, todėl tokios praktikos derėtų vengti.

– Kaskart po pirties išgerkite 2–4 stiklines vėsaus vandens. Svarbiausia – įsiklausykite į savo kūną ir paisykite jo signalų.

– Nesikaitinkite saunoje, kai sergate, o jei sėdėdami saunoje pasijuntate blogai, skubėkite link durų. Saugiausia ir maloniausia kaitintis saunoje, kai galvai vėsu.