captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Čepulis. Sidabriškieji debesys – klimato kaitos pranašai (komentaras)

Praėjusios savaitės komentare truputėlį užsiminiau apie sidabriškuosius debesis ir sulaukiau krūvos klausimų, kas anie tokie, kas juos gamina, kas juos atrado, kodėl jie matosi pas mus ir nesimato Egipte, iš ko jie padaryti ir kodėl jie rodosi būtent dabar?
Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.
Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Visų pirma, tuos debesis atrado visiškai neseniai (XIX a. pabaigoje) ir nėra jokių duomenų apie tai, kad jie kažkam ankščiau vaidenosi. Angliškai jie buvo pavadinti naktį švytinčiais debesimis (Noctilucent clouds). Švytinčių debesų atsiradimo teorijų buvo visokių (neskaitant tų, kad čia Dievulio patalai arba Marija skalbinius džiauna), bet gan greitai mokslininkai suprato, kad tas keistas naktinis raibuliuojantis švytėjimas – saulės nušviestų mažyčių ledo kristalų spindėjimas „ten kažkur netoli kosmoso“. Dėl mažyčių, tai jei norit įsivaizduoti jų dydį, paimkit iš šaldytuvo ledo gabaliuką, atskelkit milimetro pločio kruopelę ir dabar atskelkit nuo jos 10 000 dalį. Pavyko? Tai va tokio dydžio ledo kristalai laksto maždaug 80 km aukštyje.

Kodėl ten? Todėl, kad ten yra šalčiausias atmosferos sluoksnis (mezopauzė – viršutinė mezosferos riba, nemaišykit su menopauze) ir tiems ledo kristalams neužtenka įprastinės –100 laipsnių temperatūros, o reikia nei daug, nei mažai tik – 125 laipsnių pagal Celsijų, kad vandens garai virstų į ledą (ten beveik vakuumas ir vanduo į ledą tokiose sąlygose taip lengvai nevirsta). Kaip tokiame aukštyje atsiranda vandens garai ir ant ko jie kondensuojasi aš čia nesiplėsiu.  

M. Čepulio nuotr.

Sidabriniai debesys niekaip nesusiję su mūsų troposferos debesimis. Nors ir plunksniniai formuojasi labai panašiai, bet pastarieji nepakyla į didesnį nei penkiolikos kilometrų aukštį.  

Kodėl sidabrinius debesis mes matom būtent vasarą (gegužės galas  – rugpjūtis, o Pietų ašigaliečiai mato juos lapkritį – vasarį)? Todėl, kad tada viršutiniai atmosferos sluoksniai labiausiai atšąla iki tos reikiamos ledui susiformuoti temperatūros. Ten aukštai viskas vyksta atvirkščiai, nei čia apačioje – žiemą ten „šilta“ (-100!), vasarą –šalta.   

M. Čepulio nuotr.

Taigi mezosferoje virš Žemės polių susiformuoja debesys, kurių paprastai mes nematom. Tai kada jie pasirodo? Tada, kai saulė tam tikru (6 – 16 laipsnių) kampu pasislepia už horizonto ir apšviečia aukštai kabančius ledo kristalus, o mes juos galime pastebėti tamsaus dangaus fone. Poliariniai regionai jų nemato, nes ten vasaros metu nesutemsta (piečiausiai jie nuslenka iki Italijos). Mums, lietuviams, labai pasisekė, ir jei tik gravitacinės bangos ir visokios ten mezosferoje siaučiančios audros juos teikiasi panėšėti kiek toliau į pietus, galime grožėtis per naktį švytinčiu dangumi.

Bet sidabriniai debesys nėra tik įdomus atmosferos reiškinys. Jis, anot mokslininkų, siunčia negerą žinutę. Sidabrinių debesų atsiradimas ir dažnesni stebėjimai yra susiję su industrine revoliucija ir didėjančiu užterštumu. Jie yra klimato kaitos pranašai, mat didėjantis metano ir anglies dvideginio kiekis sudaro geras sąlygas susidaryti ledo kristalams (kuo labiau apačioj šyla, tuo labiau viršuj atšąla). Ir tai gali būti vienas iš vizualių įrodymų, kaip žmogus smarkiai prisideda prie klimato kaitos.

Kaip jau minėjau, šiemet sidabriniai debesys mus labai lepina savo pasirodymais (jie rodosi jau kelias naktis iš eilės). Jei tik broliai Mižniai leis ir dangus užsitemps giedras (pragiedrės), sulaukit, kol saulė nusileis, ir žvalgykitės sidabro gijų šiaurės – šiaurės vakarų kryptimi (dabar pasirodo apie 23:20), apie pirmą nakties jie susilpnėja (mažiau matomi, nes saulė mažiau apšviečia) ir tada vėl ryte iki pat 3:30 galima mėgautis sidabriniu dangumi. Vakar ryte jie buvo įspūdingi. O video galite pamatyti, kokie ten aukštai vėjai siaučia ir kaip ten viskas banguoja. Viena bangelė gali būti kilometro aukščio.  

Smagių sidabriškų naktų!

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Gyvenimas

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...