Gyvenimas

2018.06.02 20:05

Apsinuodyti galite ir vandeniu

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2018.06.02 20:05

Sakoma, kad per dieną reikia išgerti aštuonias stiklines vandens. Bet ar žinote, kad vandens gali būti ir per daug? To LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teiraujasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Jo teigimu, vandeniu galima netgi apsinuodyti, o medikams nustatyti negalavimo priežastį šiuo atveju būna sunku.

Penki mitai apie vandenį

„Yra penki populiariausi teiginiai apie vandenį, – sako A. Unikauskas. – Bet ar visi jie tiesa ar jais visais galima tikėti?“

60 proc. kūno sudaro vanduo. Netiesa!

Faktas – vanduo sudaro 0 proc. Žmogaus kūne gryno vandens nėra nė kiek. Visa tai yra elektrolitų tirpalas – rūgščių, šarmų, druskų. Tai kraujas, limfa, šlapimas, išmatos, seilės, skrandžio sultys ir pan. Tai yra mineralai – natris, kalcis, kalis. Ir daug kitų cheminių elementų. Tai nėra grynas vanduo.

Kūnas nežino, kada yra ištroškęs. Netiesa!

Kūnas žino, kad yra ištroškęs. Žmogus gali justi net 52 organizmo signalus: troškulį, alkį, šaltį, temperatūros pokytį ir daugybę kitų. Organizmas tikrai žino ir pasako mums, kad esame ištroškę.

Vanduo degina riebalus. Netiesa!

Sakoma, kad gerdamas vandens numesi svorio. Bet tai mitas. Negalima numesti svorio tiesiog geriant daugiau vandens. Riebalai netirpsta vandenyje. Bet jei netinkamą maistą pakeisite vandeniu, tada – taip, svoris mažės.

Vanduo išplauna toksinus. Netiesa!

Visi toksinai,  narkotikai, pesticidai ir kitos blogybės yra netirpios vandenyje – jos tirpios riebaluose, tad juose ir nusėda. Todėl, gerdami daug vandens, toksinų iš organizmo neišplausime.

Vanduo padeda sausai odai. Netiesa!

Organizmas išdžiūtų, jeigu jam trūktų visų pirma riebalų ir aliejų, o ne vandens. Kaip ir kalbant apie sąnarių tepimo skystį. Sutepti galima riebalais ir aliejais, o ne vandeniu. Tas pats ir su oda – ji atrodys jauna, kai organizme netrūks riebalų ir aliejų.

Kodėl pavojinga vandens gerti per daug

Pasak A. Unikausko, daugiausia vandens geriantys žmonės yra labiausiai dehidratavę, nes atsiranda elektrolitų disbalansas.

Kitas galima pavojus, profesoriaus teigimu, – apsinuodijimas vandeniu: „Tai sumažėjusi natrio koncentracija kraujyje. Hiponatremija ištinka tuomet, kai suvartojame per daug vandens, išplauname iš kūno elektrolitus ir nesugrąžiname natrio balanso kraujyje.“

Kaip pabrėžia A. Unikauskas, tai tokia būsena, kai galima net numirti. „Per didelis kiekis vandens išplauna elektrolitus, ekstraląsteliniame skystyje sumažėja osmosinis slėgis ir likęs vanduo skverbiasi į ląstelės vidų. Ląstelės pučiasi. Smegenų ląstelės taip pat. Žmogų netgi gali ištikti koma, širdies smūgis, padidėti kepenys“, – aiškina medikas.

Mahkeo/Unsplash nuotr.

Apsinuodijimo vandeniu simptomai:

  • galvos skausmas, dezorientacija,
  • pykinimas,
  • psichozė, haliucinacijos (žmogus nesupranta, kas jam darosi ir neieško pagalbos),
  • raumenų silpnumas,
  • oro trūkumas,
  • dažnas šlapinimasis,
  • kraujo spaudimo pokyčiai ir širdies ritmo sutrikimas.

„Medikams dažnai būna sunku atpažinti intoksikaciją vandeniu, nes simptomai gali būti priskirti kitoms būklėms. Vandens intoksikacija pavojinga ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams“, – pastebi A. Unikauskas.

Jo žodžiais, kiekvienas organizmas skysčius šalina skirtingu tempu, o šlapimo spalva pasako, ar geriate pakankamai vandens: „Jei šiaudų spalvos šlapimas – vandens geriate per daug. Jei rusvas – vandens geriate per mažai. Jei valgote daug vaisių ir daržovių – galite vandens išgerti ir mažiau, nes jau ,,valgėte“ vandens.“

Plačiau – laidos „Klauskite daktaro“ įraše.