Amžinas ir ramybės neduodantis klausimas: kaip tapti turtingu ir nesukti galvos dėl pinigų stygiaus? Trys skirtingų profesijų laidos svečiai vieningai sutinka, kad tapimas turtingu šiaip sau iš dangaus nenukris. „Kiekvienas vidutines pajamas gaunantis žmogus iki pensijos gali sukaupti milijoną ar net daugiau“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gero gyvenimo receptai“ intriguoja finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.
„Kaip prisivilioti pinigus ir jų turėti daugiau? – turbūt visi bent kartą apie tai esame pagalvoję. – Kaip čia taip yra, kad kiti turi pinigų, o aš dirbu dirbu ir vis jų nepakanka!?“ Neretai ir supykstame, tačiau ar susimąstome, kad šį pyktį galėtume nukreipti sėkmę atnešiančia linkme?
Alina Kraujutienė, buvusi valstybės tarnautoja, samdomo darbo nebedirba jau penkiolika metų. Pasak moters, pyktis jai yra svarbi ir stipri varomoji jėga.
„Su ta sąlyga, kad pyktis turi būti ne destruktyvus. Jis neturi būti nutaikytas į mane pačią arba į kitą žmogų, o į situaciją. Jeigu aš daug dirbu ir gyvenimas vis tiek nemielas, jaučiu didesnį nuovargį, o ne pasitenkinimą gyvenimu ir tai natūraliai mane erzina, tai, galbūt, reiktų neignoruoti to pykčio ir susierzinimo, o suprasti, ką galiu pakeisti ir tą pyktį panaudoti, kaip kūrybinę energiją. Man tai yra didelė varomoji jėga“, – tikina A. Kraujutienė.
Moteris vieną dieną ėmė ir nusprendė – viskas, nebe aš dirbsiu pinigams, o pinigai dirbs man! „Aš žodžio „taupymas“ labai nemėgstu ir man nepatinka, kad Lietuvoje visas finansinis raštingumas susiveda į taupymą“, – tiesiai šviesiai rėžia buvusi valstybės tarnautoja.
Pritardama Alinai, Milda Sabienė, verslo psichologė, ugdančioji vadovė ir lektorė, sako, kad pyktis yra nuostabi emocija. Milda pastebi, kad šios emocijos žmonės dažniausiai kratosi ir kaip išmanydami vengia. O, įsitikinusi ji, be reikalo.
„Pyktis parodo tai, kas žmogui nepatinka. O tai yra būtent ta vieta, kurioje stringame, – pabrėžia ugdančioji vadovė. – Jeigu aš sąmoningai galiu pasižiūrėti, kas man nepatinka, koks akmuo įkrito į mano batą, kad man pradeda spausti, tada galiu nusiauti batą, išsiimti akmenį ir judėti toliau. Tai pyktis, jei žiūrėtume energetiškai, yra tame pačiame taške, kaip ir kūrybinė, gyvybinė, seksualinė energijos. Tai yra labai stipri energija, duodanti labai stiprų resursą judėti ir siekti savo tikslų.“
Verslo psichologė neabejoja, kad ir pinigai yra energija. Jie, pasak moters, paklūsta Visatos dėsniams ir tik nuo mūsų priklauso, kiek jų turime.
„Jeigu žmogus dirba ir nepatiria malonumo, tai kokia prasmė dirbti? – stebisi lavybininkė. – Vadinasi, žmogus mėgsta kankintis, jis yra aukos ir ubago pozicijoje ir jam niekaip nepavyks turėti pinigų.“
A. Kraujutienė įsitikinusi – pinigų turėjimas priklauso nuo noro. Pasak ilgus metus samdomo darbo nedirbančios moters, jos šeimoje pinigai niekada nebuvo pagrindinis tikslas.
„Mes pasiturimumą skaičiuojame laimingų dienų skaičiumi. Žinoma, materialiame pasaulyje mokslas, kelionės, laisvalaikis, laikas kartu kainuoja. Tai noras gyventi geriau yra ir supratimas, kiek tai kainuoja ir atradimas, kas gali padengti tuos kaštus“, – savo gero gyvenimo formulę aiškina buvusi valstybės tarnautoja.
Alina prisimena kažkada labai daug ir sunkiai dirbusi ir vis tikėjusi, kad tokiu būdu pavyks uždirbti daugiau pinigų ir jaustis laimingai. Tačiau nei didesnių pinigų, nei išsvajotos laimės Lina nejuto. Maža to – dar ir ligą sau įsivarė.
„Dirbau kaip daugelis žmonių – nuo aštuntos valandos ryto iki penktos valandos vakaro. Palaipsniui vis anksčiau išvažiuodavau ir vėliau grįždavau. Grįždavau 18 valandą, pasiimdavau vaiką iš darželio, 21 valandą jį guldydavau miegoti. Tai reiškia, kad turėjau tik tris valandas namų darbams, pabuvimui su vaiku ir pasiruošimams kitai dienai. Taip ir sukausi: darbas, atostogos, geresnio automobilio įsigijimas – logiškai mąstant, nieko netrūko, viskas buvo gerai. Tačiau vieną dieną pastebėjau, kad tas veidas, kuris žiūri į veidrodį, liūdnas. Buvau jauna, tačiau taip nesijaučiau, o akys – liūdnos, – prisimena Alina. – Kuomet pagimdžiau antrą vaiką, prisidėjo liga.
Dėl ligos negalėjau savimi pasirūpinti: apsirengti, vaikščiojau šlubuodama. O ką jau kalbėti apie tai, kad augo du maži vaikai, su kuriais negalėjau bėgioti, džiaugtis su jais kartu. Matyt, ligos tam ir yra duotos, kad sustotume ir pastebėtume, ką darėme negerai. Pinigai visiškai negelbėjo. Taip, gydymą palengvino, tačiau emociškai lengvumo nesuteikė. Jaučiausi išsekusi ir daugiau sukti to rato jau nebegalėjau. Taip dirbti daugiau nebenorėjau. Tai mane privertė ieškoti alternatyvos. Gyvenimo tikslai pasikeitė į vieną tikslą, kuris yra gyvenimas. Nuo to laiko mes viską klijuojame aplink žodį „gyvenimas“. Iš pradžių nusistatome, kokio mes norime gyvenimo, o tik tada sprendžiame, kas į jį įeina.“
Alina suprato, kad daugiau ir intensyviau dirbti – ne išeitis. Moteris jau turėjo patirties, kur toks perdegimas nuo darbo nuveda. Rankų sudėti nemokanti moteris ėmė lankyti įvairius investavimo kursus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip pašnekovė pasakoja atradusi pasyvias pajamas.
„Tai reiškia, kad už vieną padarytą darbą gali gauti nuolatines pajamas. Kitaip tariant, gali sukurti kažkokį aktyvą, kuris kūrėjui ilgą laiką ir nuolatos duoda pajamų, pačiam žmogui jau nedalyvaujant tame procese. Tai vadinasi investavimas. Tas suvokimas padėjo ne savo laiką dėl pinigų pardavinėti, o įdarbinti pinigus, kad turėčiau jų dar daugiau“, – šypsosi A. Kraujutienė.
Tautvydas Marčiulaitis – finansų ekonomistas, universiteto dėstytojas, investicinių fondų valdytojas – su pinigais žaisti pradėjo labai anksti. Vyrui jo tėtis dar paauglystėje leido eksperimentuoti su pinigais, tad Tautvydas investuoti pradėjo dar nesulaukęs pilnametystės. Laidos svečias įsitikinęs, kad kiekvienas vidutines pajamas gaunantis žmogus iki pensijos gali sukaupti milijoną ar net daugiau.
„Man labai pasisekė lankyti nuostabią mokyklą, kurioje apie investavimą, prekybą akcijų rinkose buvo kalbama ir mokoma. Tai buvo išskirtinė patirtis. Man pasidarė smalsu ir grįžęs namo pasidalinau su tėvais, kad mane tai sudomino. Taigi, tėtis man, penkiolikmečiui, leido investuoti iš jo sąskaitos. Iš pradžių tai buvo žaidimas, susipažinimas su visu tuo, tačiau pati sritis man labai patiko. Dėl to šioje srityje jau dirbu 15 metų ir man nėra tabu pasakyti, kad aš mėgstu turėti daug pinigų“, – tikina T. Marčiulaitis.
Kaip vidutines pajamas gaunančiam žmogui iki pensijos sukaupti milijoną bei visa kita įdomi ir naudinga diskusija bei praktiški patarimai – laidos „Gero gyvenimo receptai“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
