Vietoj dirbtinės prabangos – mėgavimasis apylinkių vaizdais bei šviesos kupinais turtingais namais Žaliakalnyje. Būtent tokio būsto geidė čia įsikūrę žmonės. Organiškai suderinta namų erdvė išdėstyta per du aukštus su daugybe privalumų, LRT PLIUS sako būstą prestižiniame Kauno mikrorajone projektavusi architektė Dovilė Bukauskaitė-Treikauskienė.
Būstą šeimai Kaune kūrusi architektė sako visų pirma norėjusi organiškai sukurti Žaliakalnio dvasią. Užsakovai norėjo šviesių namų, ir kad juose nebūtų per daug dirbtinų prabangos elementų, sako D. Bukauskaitė-Treikauskienė. „Norėjosi švelniai, tapybiškai ir organiškai įsilieti į Žaliakalnį“, – tikina ji.
300 kvadratinių metrų namuose įsikūrusi penkių asmenų šeima, todėl architektės užduotis buvo visus juos sutalpinti erdviam ir patogiam gyvenimui.
Berniukams sukurti panašesnio dizaino kambariai, tik išskirti spalvomis, o štai mergaitei sukurtas atskiras princesės kambarys.
„Pirmame aukšte yra į vieną didelę erdvę sujungtos svetainės, virtuvės ir valgomojo zonas. Turime gražų darbo kambarį, o įspūdinga laiptinė jungia du aukštus. Laiptais patenkame į antro aukšto balkoną, iš kurio matosi pirmo aukšto erdvė. Antrame aukšte yra suprojektuoti miegamieji kambariai. Čia yra net trys vaikų kambariai: du berniukų ir vienas mergaitės. Visi jie turi sanitarinius mazgus. Taip pat čia rasime tėvų miegamojo zoną su vonia. Iš antrojo aukšto atsiveria ir galerija į pirmąjį aukštą“, – sako dizainerė.
Projektuojant vaikų kambarius, norėjosi išskirtinumo, mat vaikai, anot Dovilės, gana skirtingų charakterių. „Nors ir mažiems, tačiau vaikams norisi ypatingos erdvės. Berniukams sukurti panašesnio dizaino kambariai, tik išskirti spalvomis, o štai mergaitei sukurtas atskiras princesės kambarys“, – vaikų zonos išskirtinumus pasakoja D. Bukauskaitė-Treikauskienė. Mergaitės kambaryje panaudojant apvalintus langus ir lenktus stiklus sukurta šviesi erdvė, iš kurios atsiveria panoraminis vaizdas į vietos apylinkes.
Namų vonios kambarys išsiskiria lubose esančiu apvaliu stoglangiu. Taip pat jis, pabrėžia architektė, turi lenktą sieną. Šis lenktumo ar užapvalinimo motyvas atsikartoja namų sienose, languose bei lubų motyvuose.
Nebuvo noro naudoti standartinių medžiagų ir specialiai nesirinkome plytelių. Labai gražus ir inovatyvus sprendimas.
„Vonios kambario sienai panaudota mikro cemento medžiaga – viskas padengta tolygiai – nebuvo noro naudoti standartinių medžiagų ir specialiai nesirinkome plytelių. Labai gražus ir inovatyvus sprendimas“, – tikina architektė.
Itin ilgų diskusijų kėlė pagrindinės namų zonos planavimas. Dovilė pasakoja, kad buvę bent penki šio didžiausio kambario variantai. Kartu su kliente jos suko galvas ir piešė kreidelėmis ant grindų, kaip galėtų atrodyti tas svarbiausias svetainės akcentas – baldas-salelė.
Buvo įgyvendinta mintis „salą“ įkomponuoti kaip fortepijoną – kaip pagrindinį šeimos baldą, aplink kurį sukasi visas gyvenimas.
„Visaip matavome ir dėliojome. Galiausiai nusprendėme, kad reikia visai kitokios formos „salelės“, – pasakoja D. Bukauskaitė-Treikauskienė. – Buvo įgyvendinta mintis „salą“ įkomponuoti kaip fortepijoną – kaip pagrindinį šeimos baldą, aplink kurį sukasi visas gyvenimas. Taipogi šalia turime valgomojo stalą, kurį taip pat ilgai rinkomės – norėjosi taipogi ypatingo kažko, skulptūriško, bet kartu ir labai lengvo.
Taigi, buvo pasirinktas italų gamintojo stalas. Ilgai dvejojome dėl stalviršio medžiagos, bet pasirinkus stiklinį, tikrai nesigailėjome – toks didelis daiktas erdvėje nieko neužstoja: jis permatomas ir duoda tokį lengvumo jausmą. Išties labai džiaugiamės šituo pasirinkimu. O po apačia esančio rankų darbo vilnonio kilimo persišviečiantis raštas kuria tokį dviejų daiktų kompozicijos derinį.“
Jie kaip muilo burbulai – toje erdvėje tarsi plaukiojantys kažkur, kažkur palubėje kabantys.
Šviestuvai namuose, pasak Dovilės, taip pat kuria lengvumo įspūdį. „Jie kaip muilo burbulai – toje erdvėje tarsi plaukiojantys kažkur, kažkur palubėje kabantys. Taip toliau namuose kuriamas šviesos ir lengvumo įspūdis“, – tvirtina architektė.
Namuose daugelis sienų yra neglaistytos. D. Bukauskaitė-Treikauskienė sako pasirinkusi, kad sienų faktūra būtų matoma. „Norėjosi, kad būtų jaučiamas gyvumas ir rupumas, – sako būstą projektavusi specialistė. – Taip pat norėjosi, kad pro tuos didelius langus gražiai kristų šviesa ir suteiktų minkštą šešėlį.“
Stoglangius rasime ir laiptinėje, ir dviejų aukštų atriume, ir antrojo aukšto sanitariniuose mazguose – visur yra ypatinga šviesa, kad ir nėra tiesioginės saulės, vis tiek yra labai šviesu.
Paklausta apie namo stoglangius, architektė juos įvertina tiesiog vienu žodžiu – fantastika. Šiuose namuose jų tikrai yra daug, patikina pašnekovė.
„Stoglangius rasime ir laiptinėje, ir dviejų aukštų atriume, ir antrojo aukšto sanitariniuose mazguose – visur yra ypatinga šviesa, net kai nėra tiesioginės saulės, vis tiek yra labai šviesu. Turime natūralią dangaus šviesą“, – susižavėjimo itin praktiškais namo stoglangiais neslepia architektė D. Bukauskaitė-Treikauskienė
Visą reportažą apie architektės D. Bukauskaitės-Treikauskienės projektuotą būstą Kauno Žaliakalnio mikrorajone žiūrėkite LRT PLIUS laidos „Veranda“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
