Būstą iš visų pusių supa miškas, kuris ir įkvėpė interjero idėjas, tačiau net ir architektei susikurti namus buvo iššūkis. Du butus į vieną sujungusi interjero dizainerė Laura Marozienė LRT PLIUS laidai „Veranda“ tikina savo namuose derinusi natūralias medžiagas, kad vaizdas lauke atsikartotų ir namuose. Stiklinės pertvaros ne tik sujungė erdves, bet ir leido po namus klajoti šviesai, o vonia virto subtiliu mini SPA.
Namus sau interjero dizainerė suprojektavo pagal danų ir belgų interjero minimalizmo filosofiją. Interjero dizaino studijos „Nordy study“ įkūrėja L. Marozienė sako, kad kurdama namus sau visų pirma norėjo jaukaus ir vientiso interjero būsto. Ji neslepia ilgai ieškosi tinkamų patalpų įgyvendinti savo buvo viziją.
„Pirmiausia geras interjeras prasideda nuo plano – nuo funkcionalaus, ergonomiško plano ir nuo teisingo apšvietimo, nes labai dažnai trūksta tos natūralios saulės šviesos, – vesdama po savo namus sako L. Marozienė. – Sąmoningai pasirinkau tokį švelnų minimalistinį stilių, nenorėdama užgožti visai šalia esančio vaizdo pro langą.“
Sąmoningai pasirinkau tokį švelnų minimalistinį stilių, nenorėdama užgožti visai šalia esančio vaizdo pro langą.
Architektė pasakoja pirkusi du butus, kuriuos sujungusi galėjo įgyvendinti savo namų viziją. Tačiau iššūkių ir nesklandumų taip lengvai nepavyko išvengti.
„Su tokia kaip ir problema susidūrėme, nes (viso pastato – LRT.lt) vystytojas leido nešančioje sienoje padaryti tik vieną angą, kuri jungia svetainę ir miegamąjį. Dėl to teko suprojektuoti antrą vonios kambarį“, – interjero vizualizacijos pokyčius projektavimo eigoje dėsto pašnekovė.
Tas valgomasis už galimai stiklinės pertvaros galėtų virsti antru vaiko kambariu, jeigu būtų toks poreikis.
Pirminė mintis buvo turėti tris miegamuosius, vieną vonios kambarį, drabužinę ir darbo kambarį, pasakoja architektė. Tačiau galiausiai, pasak jos, buvo „sustota ties planu įrengti du miegamuosius, bet turėti didesnę svetainę, nes daugiau laiko leidžiame svetainėje kartu ir mažiau atskirai miegamuosiuose“.
„Butas tapo šiek tiek transformuojamas, jį galima paversti į tris miegamuosius. Jeigu mes kompaktiškiau sudėtume baldus svetainėje, tas valgomasis už galimai stiklinės pertvaros galėtų virsti antru vaiko kambariu, jeigu būtų toks poreikis, – šypsosi interjero dizainerė. – Tai toks gavosi butas su galimybe jį transformuoti.“
Man darbo vieta labai svarbi ir aš nenorėjau turėti tokios kūrybinės netvarkos bendroje erdvėje
Savo interjero dizaino studijai vadovaujanti moteris dirba čia pat iš pačios kurtų namų, kuriuose, anot jos, nesinorėjo turėti kūrybinės netvarkos. „Man darbo vieta labai svarbi, – prisipažįsta pašnekovė. – Dėl to suplanavau už miegamojo tokią nedidelę darbo erdvę. Iš tikrųjų tai šiek tiek disciplinuoja ir padeda labiau susikaupti, kai darbo erdvė nutolusi nuo kitų zonų. Už darbo kambario yra drabužinė, kuri yra tikrai svarbi – labai patogu turėti atskirą drabužinę, neapsikraunant likusios erdvės daiktais.“
Projektuodama savo namus, L. Marozienė sako itin norėjusi juose sukurti ramią ir nekontrastingą atmosferą. Pasak jos, tai labai svarbu, mat gera atmosfera lemia, kaip tu jautiesi būdamas savo gyvenamojoje erdvėje.
Namai nėra tik baldai, sienos, šviestuvai, o tai yra tas jausmas, tas pojūtis, kai tu esi toje erdvėje.
„Namai nėra tik baldai, sienos, šviestuvai, o tai yra tas jausmas, tas pojūtis, kai tu esi toje erdvėje. Čia vyrauja baltos, kreminės, balinto ąžuolo, balinto pušies lukšto spalvos – visos tokios natūralios, šviesios. Sąmoningai vengiau pilkų atspalvių. Kai trūksta saulės, natūralios šviesos, manau, visai gerai rinktis tokius kremiškus atspalvius. Manau, tai buvo teisingas sprendimas“, – įsitikinusi L. Marozienė, pabrėždama namų erdvės švarumą ir jos neapkrovimą daiktais.
Interjero dizainerė įgyvendino ir įvairaus kambarių apšvietimo idėją. Kai šeima vakarieniauja, pakanka lokalios šviesos, tačiau kitu metu jos norisi daugiau, tad apšvietimo pasirinkimas – taip pat labai svarbus kiekvienų namų akcentas.
Manau yra labai svarbu, kad baldai po penkių, po dešimt metų psichologiškai nenusibostų, nenorėtume jų keisti vėl, ir vėl – tame kažkiek ir galima įžvelgti tvarumo.
„Tas pats ir miegamajame – labai svarbu pagalvoti, kad nebūtų vienas šviestuvas, kuris apšviečia erdvę. Turi būti alternatyvus apšvietimas, – tikina ji. – Gerai turėti kelis papildomus šviestuvus virš lovos ar ant spintelės šalia lovos. Žinoma, svarbus ir ant lubų esantis apšvietimas, kuris duoda ryškią šviesą, jei tam yra poreikis.“
Architektė prisipažįsta itin besižavinti belgų ir danų minimalistine architektūra bei interjerais. Daug įkvėpimo iš ten semiuosi, sako ji ir čia pat pabrėžia, kad kurti namus yra labai smagu. Svarbiausia, anot pašnekovės, nebijoti eksperimentuoti ir klysti.
Sau smagu kurti namus, tikrai gali paeksperimentuoti sau, nebijoti suklysti, gali ir persigalvoti staiga. Tas procesas yra gana žavus.
„Pakankamai daug baldų yra danų dizainerių, jie pasižymi tvarumu, santūrumu, natūraliomis medžiagomis, ilgaamžiškumu. Manau yra labai svarbu, kad baldai po penkių, po dešimt metų psichologiškai nenusibostų, nenorėtume jų keisti vėl, ir vėl – tame kažkiek ir galima įžvelgti tvarumo.
Sau smagu kurti namus, tikrai gali paeksperimentuoti sau, nebijoti suklysti, gali ir persigalvoti staiga. Tas procesas yra gana žavus. Kai kuri namus kitiems, esi pakankamai disciplinuotas, organizuotas ir greičiau priimi sprendimus, negali mėnesių mėnesiais ieškoti ir svarstyti kaip užpildyti erdvę“, – šypsodamasi sako architektė, interjero dizainerė L. Marozienė.
Visą reportažą apie L. Marozienės kurtus namus žiūrėkite LRT PLIUS laidos „Veranda“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
