Kuriant interjerą svarbi architektūros dermė su pastato vidumi. 200 kvadratinių metrų name to ir buvo laikytasi. Dideli vitrininiai langai ir atriumas suteikė platesnių galimybių. Dizainui buvo pasirinktas tamsesnių tonų koloritas, tačiau bendras vaizdas – dinamiškas. Gyvumo suteikė raštai ir faktūros, kokybiškas ir ilgaamžis medis, akmuo, stiklas, betonas.
Pagrindinė architekčių Jurgitos Mockutės bei Eglės Mišinytės misija buvo 200 kvadratinių metrų name interjerą suderinti su architektūra. Dėl name gausiai esančių vitrininių langų, saulės šviesos specialistės interjerą su architektūra derino įvesdamos tamsesnius atspalvius.
„Pavyzdžiui, tamsi holo erdvė, nėra visa užtamsinta ar nejauki, veikiau solidi – pro atriumą visada patenka dienos šviesos. Panašiai yra ir tėvų vonios kambaryje – nors jo lubos yra visiškai juodos, yra stoglangis, per kurį patenka šviesa“, – pasakoja architektė J. Mockutė.
„Įdomu ir tai, kad šiame name buvo projektuojamos ir techninės patalpos. Joms buvo skiriama daug dėmesio. Taip pat ir garažas, kuris visada yra pamirštamas, čia suprojektuotas kaip gražus“, – pastebi E. Mišinytė.
Architektė pasakoja, kad šeimininkų noras buvo turėti ne tik achromatinį interjerą, bet jame įpinti ir daugiau spalvų. Taip jos atsirado įvairiose detalėse, plokštumose, tūriuose.
„Svetainės zonoje galite pamatyti mėlynos, oranžinės, kurios atsikartoja visame name. Mažasis san. mazgas pirmajame aukšte yra visiškai mėlynas, nevisiškai tipinis ir turbūt labiau skirtas svečiams“, – pasakoja pašnekovė.
Kadangi interjero projektavimas buvo pradėtas labai anksti, architektės pavyko sutaupyti ir medžiagų. „Buvo priimtas sprendimas išvedžioti elektrą taip, kad liktų natūralios betono klojinio lubos. Taip mums nereikėjo telktis dirbtinio betono imitacijos“, – sako moteris.
Vis tik visą būsto interjerą padiktavo vos viena detalė, valgomojo ir virtuvės puošmena – atriumas. Jis lėmė ne tik modernią, bet ir minimalistinę stilistiką.
„Kadangi virtuvė yra bendroje erdvėje su svetaine, stengėmės ją daryti kuo mažiau buitišką ir kuo labiau minimalistinę. Norėjome, kad nebūtų matoma daug buitinės technikos elementų. Ir net tokios smulkios detalės kaip kištukiniai lizdai saloje yra integruoti taip, kad nebūtų visa laiką matomi“, – aiškina E. Mišinytė.
Vos pakilus laiptais į antrąjį namo aukštą matomas dalinai atviras darbo kambarys. Specialistė pastebi, kad jis gali turėti net dvi paskirtis.
„Darbo zona taip pat gali tarnauti kaip svečių miegamasis. Tokiu atveju naudojama išskleidžiama sofa lova, o stiklines vitrinas galima uždengti užuolaidomis“, – sako ji.
Antrajame aukšte taip pat įrengti vaikų kambariai. Architektės neslepia, kad mažojo kambariui skyrė daug dėmesio. Kambaryje esančią sieną ir šviestuvą nutapė dailininkas. Nepamiršta ir žaidimų erdvė.
„Berniukui suprojektuota dviaukštė lova, kurioje jis ir miega, ir žaidžia. O mergaitės kambarys yra kiek švelnesnių tonų, šviesesnis, gaivesnis. Ten patalpinta lova ir staliukas, prie kurio mergaitė žaidžia“, – sako J. Mockytė.
Vonios kambarys vaikams suprojektuotas atsižvelgiant į žaismingas spalvas, tačiau neatitolusias nuo bendro būsto interjero.
„Tėvų kambarys projektuotas kiek tamsesnių tonų. Galvūgalis yra iš juodos MDF plokštės, atsiranda makiažo stalelis. Visa erdvė per drabužinę veda mus į vonios kambarį, kuris pakankamai išskirtinis, nes turi ganėtinai tamsias lubas, plytelės taip pat yra gan žaismingos“, – pasakoja architektė.
Dėmesys buvo skiriamas visoms erdvėms, tiek vidaus, tiek lauko. Buvo svarbu suprojektuoti ir patogų apšvietimą terasoje. Mat per dideles vitrinas vidaus ir lauko zonos tarsi susijungia, o vasaros metu jas atidarius – riba gali beveik išnykti.
„Kaip ir pats namas tikrai yra pakankamai erdvus, taip ir lauke yra daug vietos. Numatytos net kelios atskiros zonos – baseino zona, minkšta terasos zona, vaikų žaidimų zona su sūpynėmis. Pats kiemas yra žalias, jame augantys išsaugoti medžiai, todėl net ir karštomis dienomis yra natūralus pavėsis, – sako E. Mišinytė. – Namų apšvietimas yra valdomas išmaniųjų namų apšvietimo sistemos pagalba.
Todėl yra daugiau nei vienas ar keli scenarijai, kuriuos labai patogu valdyti, jungti, keisti pritaikant prie nuotaikos. Taip pat, nors tų scenarijų labai daug ir apšvietimo taškų labai daug, sienų nebjauroja daugybė jungiklių, nes ši sistema padeda daug scenarijų sujungti į vieną.“
Plačiau – spalio 13 d. laidos „Veranda“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
