Kadaise į populiarumo viršūnes šovusios po vienos serialo „Seksas ir miestas“ serijos, šiandien rūgštys kosmetikoje – kasdienybė. Viešojoje erdvėje gausu informacijos apie jų naudą, o rinkoje – produktų, pritaikytų rūgštis saugiai naudoti namuose. Kaip nepasimesti ir išsirinkti rūgštis, kad nepakenktumėte odai, ir ką žinoti, jei rūgštis dar tik rengiatės įtraukti į veido priežiūros kasdienybę? Atsakymai išsamiame rūgščių naudojimo pradžiamokslyje.
Portalo LRT.lt kalbinta estetinės medicinos specialistė, kosmetologė, klinikos „Nauja oda“ įkūrėja Gabrielė Peleckienė pasakoja, kad rūgštys užsienio gydytojų kabinetuose imtos naudoti dar 1970-aisiais.
Tiesa, tada buvo eksperimentuojama su agresyviomis rūgštimis, pavyzdžiui, Trichloracto (TCA) rūgštimi ar fenoliu. Jei kada teko matyti, tikėkimės, tik nuotraukose, vyšninės spalvos besilupantį, šašais padengtą veidą, galite įsivaizduoti, kaip tai veikė, sako kosmetologė.
„Pamenu, siekdami sumažinti bėrimus, namuose tėvai naudodavo gryną salicilą iš vaistinės. Turintieji daugiau pinigų dairydavosi rūgštinių produktų užsienyje. Nuo 1990-ųjų viena anuomet populiari kosmetikos, kurią galėjai užsisakyti iš katalogų, platintoja į produktus įtraukė glikolį (AHA grupės rūgštį), vėliau tą padarė ir kiti gamintojai.
Tad rūgštys kosmetikoje nėra naujas reiškinys, tiesiog per pastarąjį dešimtmetį rinkoje atsirado daugiau produktų ir vartotojas už prieinamą kainą gali lengvai įsigyti saugios koncentracijos rūgštinių produktų“, – sako kosmetologė. Ji priduria, kad prie rūgščių populiarumo prisidėjo ir informacijos apie jų poveikį bei naudą sklaida viešojoje erdvėje.
Beje, G. Peleckienė pateikė ir šmaikštų faktą – rūgščių populiarumas į aukštumas šovė 2002-aisiais, pasirodžius vienam serialo „Seksas ir miestas“ epizodui, kuriame herojė Samantha Jones po cheminio šveitimo procedūros iš gydytojo kabineto išeina raudonu, degančiu veidu.
Jei esate rūgščių naujokas
Šiandien rūgštys drąsiai naudojamos ne tik kosmetologų kabinetuose, bet ir namuose. Tiesa, jei ketinate dar tik pradėti naudoti rūgštis arba jas jau naudojate, bet rezultatas nedžiugina, G. Peleckienė įspėja apie keletą dalykų, kuriuos būtina žinoti.
1. Tiksliai nustatyti odos tipą ir problemą
Pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį būtina atlikti norint naudoti rūgštis, – nusistatyti savo odos tipą, įvertinti odą kamuojančias problemas.
„Jei to nepavyksta atlikti savarankiškai, reikėtų kreiptis į specialistą. Tik tiksliai nustatytas odos tipas ir problema leis tinkamai parinkti rūgštis. Tarkime, sausai odai nenaudosime salicilo, nes tai vienintelė rūgštis, kuri ne drėkina, o sausina. Beje, pastebiu, kad dažnai žmonės maišo mišrios dehidratuotos ir sausos odos tipus“, – kalba G. Peleckienė.
2. Pradėti nuo mažos koncentracijos rūgščių
Jei į veido priežiūrą rengiatės įtraukti rūgštis, svarbu pradėti nuo lengvos koncentracijos rūgštinių produktų.
„Tikrai ne kartą esu girdėjusi skundų, kad rūgštys dirgina ir sausina odą. Pasigilinus paaiškėja, kad žmogus, turintis sausą odą, naudojo prausiklį, toniką, serumą ir kremą su stipriomis, aknės gydymui skirtomis rūgštimis, į saulę ėjo nenaudodamas kremo su SPF apsauga.
Todėl tikiu, kad tokiais atvejais geriau kartą investuoti į specialisto konsultaciją, išsiklausinėti, kokie komponentai jums tinka, kokių vengti, pasidomėti apie ryto ir vakaro priežiūros eiliškumą ir tada jau savarankiškai eiti gražios odos link“, – sako kosmetologė, patarimais besidalijanti ir savo instagramo paskyroje.
3. Griežtai laikytis gamintojo nurodymų
G. Peleckienė sako pastebinti, kad viena iš rūgščių naudojimo namuose klaidų – ilgiau, negu nurodyta gamintojo, ant veido laikomas produktas. Tokie eksperimentai, pasak kosmetologės, baigiasi odos nudeginimu.
„Taip pat svarbu nenaudoti rūgštinių šveitiklių kasdien. Dar reikėtų atkreipti dėmesį į kryžmines reakcijas. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, tam tikri antibiotikai, sukelia fotosensibilizaciją, t. y. jautrumą saulės spinduliams.
Beje, jei žmogus alergiškas aspirinui, reikėtų atkreipti dėmesį į BHA rūgšties kilmę. Jei randate užrašą „salicinas“, tokiu atveju rūgštis jums bus netinkama“, – dėsto kosmetologė.
4. Odos priežiūrai nenaudoti vien rūgštinių produktų
Su rūgštimis galima įsigyti beveik visų odos priežiūros priemonių: prausiklių, tonikų, serumų, kremų, kaukių. Kosmetologė tokio rinkinio naudoti nepataria.
„Žinoma, kiekviena veido odos priežiūra yra skirtinga ir kiekvienas produktas turi savo paskirtį. Svarbu nenaudoti rūgščių kiekviename žingsnyje, priešingu atveju kyla didelė alergijos bei odos sudirgimo rizika.
Saugiausias pasirinkimas, mano nuomone, yra rūgštinis prausiklis ir naktinis kremas. Siekiant išlaikyti balansą, kitas veido odos priežiūros priemones vertėtų rinktis be rūgščių“, – pataria G. Peleckienė.
5. Naudoti SPF apsaugą
Jei pastebėjote, kad oda toleruoja rūgštis, odos hidrolipidinis barjeras nėra pažeistas (nepasireiškia tokie simptomai kaip padidėjęs odos jautrumas, papilkėjimas, niežėjimas, bėrimai, raudonis ir kt. nemalonūs pojūčiai), rūgštis veido priežiūrai galite naudoti kasdien, sako kosmetologė.
„Svarbiausia taisyklė – nepamiršti, kad naudojant rūgštis dieną, privalu naudoti SPF apsaugą. Ji padeda apsisaugoti nuo nepageidaujamų odos reakcijų, sudirgimų ar net nedegimų“, – komentuoja G. Peleckienė.
Rūgščių pradžiamokslis: kokias ir kada naudoti?
Nieko nežinant apie rūgštis ir ėmus skaityti apie skirtingas jų rūšis bei poveikį, galima susipainioti. Kad būtų aiškiau, pravartu žinoti, jog rūgštys skirstomos į tris pagrindinius tipus:
– alfahidroksidinės (AHA),
– betahidroksidinės (BHA),
– polihidroksinės (PHA).
„Alfahidroksidinės rūgštys (AHA) gaunamos iš pieno ir vaisių ekstraktų. Šios rūšies rūgštys tinka brandžiai, probleminei, dehidratuotai, mišriai odai, jos eksfolijuoja, skatina odos atsinaujinimą, gerina odos gebėjimą sulaikyti drėgmę. Tinka esant aknės randeliams, bėrimams, atsiradus fotosenėjimo požymiams.
Turint probleminę, riebią, į aknę linkusią odą, vertėtų rinkis betahidroksidines rūgštis (BHA). Jos mažina uždegimą, valo poras, reguliuoja odos sebumo sekreciją. Tiesa, šios rūgštys neturi drėgmę sulaikančių savybių, gali sausinti, todėl jas būtina naudoti kartu su drėkinamųjų komponentų turinčiomis priemonėmis.
Polihidroksinės rūgštys (PHA) yra saugiausios, pasižyminčios didžiausiomis molekulėmis, todėl lėčiau prasiskverbia į odą ir jos nedirgina. Šios rūgštys skirtos drėkinti ir lengvai eksfolijuoti odą, tinka sausai, jautriai, dehidratuotai odai“, – aiškina kosmetologė.
Kosmetikoje itin dažnas komponentas – hialurono rūgštis. Ji, anot G. Peleckienės, su rūgštimis nieko bendra neturi, nors iš pavadinimo gali pasirodyti kitaip.
„Dažnai pasitaikantys klausimai – ar hialuronas dera su kitomis rūgštimis, ar jį naudojant dienos metu oda pavojingai nenudegs saulėje. Hialuronas nėra rūgštis, tai – biopolisacharidas, randamas mūsų odoje, lūpose ir kitur, humetikantas, pritraukiantis drėgmę ir neturintis jokių sąsajų su rūgštimis“, – sako G. Peleckienė.
Ji pateikia ir populiariausių namie naudojamų rūgščių pradžiamokslį.
Neišsigąskite dilgčiojimo ar šerpetojimo
Pradėję naudoti rūgštis, galite justi lengvą odos dilgčiojimą. Dėl to baimintis tikrai nereikia, sako kosmetologė.
„Pirmus kartus naudojant rūgštinius produktus, tai – normali reakcija, kaip ir lengvas odos pleiskanojimas. Mūsų oda greitai adaptuojasi, tad tikėtina, kad po 1–2 savaičių nebejausite nė menkiausio diskomforto. Nebent naudosite stiprios koncentracijos rūgščių kaukę – tokiu atveju lengvas paraudimas yra normalus, tokios kaukės naudojamos ne dažniau kaip kartą per savaitę“, – aiškina G. Peleckienė.
Jei po poros savaičių naudojant rūgštinius produktus odos raudonis nedingsta, oda dega, lupasi, yra labai sausa, jaučiamas tempimas, greičiausiai naudojate per stiprios koncentracijos rūgštis, jas netinkamai kombinuojate arba esate alergiškas, pažymi kosmetologė.
Rūgštys jaunuolių ir nėščiųjų odos priežiūroje
Anot G. Peleckienės, siekiant spręsti tam tikras odos problemas – mažinti spuogus, padidėjusią odos sebumo sekreciją – tam tikras rūgštis, pavyzdžiui, salicilą, veido odos priežiūrai galima naudoti nuo 16 metų.
„Paaugliams bet kokiu atveju reikėtų stengtis parinkti kuo saugesnius produktus. Galima įtraukti ir PHA, pieno rūgštis – jų molekulės didelės, nedirgina odos, o pačios rūgštys drėkina. Tinka ir ne didesnės kaip 10 procentų koncentracijos glikolis“, – vardija G. Peleckienė ir pabrėžia, kad tinkamai sudėliota priežiūra bei higienos įgūdžiai padeda susitvarkyti su nedidelėmis ir išvengti didesnių problemų ateityje.
Atsargiai su rūgštimis turėtų elgtis ir besilaukiančios ar maitinančios moterys. „Tokiu atveju salicilą rekomenduojama naudoti iki 2 procentų koncentracijos, glikolį – iki 10 procentų. Negalima atlikti rūgštinių šveitimų, saugiausia rinktis didesnių molekulių rūgštis: pieno, polihidroksines (PHA) rūgštis.
Būtina naudoti SPF50 apsaugą, mat dėl pasikeitusių hormonų daugelio besilaukiančių moterų oda tampa linkusi į pigmentaciją“, – nurodo kosmetologė.
